sako - čia dievas išpylė dažus.....

nežinau šios nuotraukos auoriaus, bet tuįbūt jis koks nors Olimpo dieviukštis, nes kur daugiau jis galėjo tai pamatyti?

paskutinė gagužio diena jau baigiasi

man labai pikta, kad aš diena pagalvoju, ką parašyti norėčiau čia, tačiau paskui pamirštu. Prisimenu vėl tik tada kai negaliu to padaryti.
Užsikrėčiau dviem dainomis - Aistės septyniais metais ilgais (čia per tą Lyną) ir kažkokia Egle S. nžn kodėl ji dainuoja dviem skirtingais balsais apie almantį pasaulį (Tokeiitoshkiau :)). jau antras žmogus mane kalbina grįžti Lietuvon... kokia pagunda kokia pagunda.... o ką aš ten veiksiu?
:)
nuprotėjau aš su tais septyniais ilgais metais ... dar reikia Maironiui susirasti. kaip dabar tiktų taurė raudono vyno.. :) ar žinote, kad vynas turi siela? jis etiketo prilyginamas pilnaverčiu kompanjonu - galite jį gerti būdamas kompanijoje tik su taure - etiketas nesupyks. Myliu vyną... ;)
kažkada per radija Alfredas Kukaitis su Virgiu Mizaru (jis tik išėjo negali būti kad mirė) taip kalbėjo apie vyną, kad aš beveik jaučiau jo sausą skonį gomuryje. Po kažkiek laiko susitikau Kukaitį ir pasvaigau, kaip jei mane vynu užbūrė. tas labai juokėsi, nes pasirodo - abu skrandininkai ir negali gerti vyno... Užtat kaip gali kalbėti apie jį... :)
Aš visada žinojau kad viskas praeina tik dar neisitikinau kad tikrai :) pirmas pasaulio suvokimas buvo toks ryškus, kad prisimenu jį iki šiol, nors man buvo nedaugiau dviejų metų. žiūrėjau per langą - gyvenome dideliame senamiesčio bute, antrame aukšte (anglijoje tai butų pirmas aukštas) ir galvojau: koks siaubas... aš greitai atsibusiu iš to sapno ir viskas bus visai kitaip... to negali būti, aš sapnuoju :)
neveltui testas rodo kad aš budistė.

okay?

pamiršau dar pasakyti kad man buvo įpatingai juokinga - mano busima darbdavė melanie sako okay lygaii taip pat dažnai ir tokia pat intonacija kaip tas tipelis su didelia galva iš South park serialo :)) aš kaip tik dabar juo mėgaujuosi :)

santa panda

labai pasiilgau jūros

viskas šiandien atrodo teisingai ir gerai. nors vienas Merfio dėsnis sako, kad jei situacija atrodo gera, vadinasi kažko nepastebite :)) reikės dar kartą paskaityti Merfio dėsnius :) šiaip ryte prisiminiau, kad pagrindinis intelekto požymis - jumoro jausmas. Tiksliau - saviironija. Jumoro apraiškų galima sulaukti iš protingųjų žinduolių ir paukščių, kartais, net iš žmogaus. Bet saviironija pasižymi tik reti individai. O prisiminiau tai prisiminusi, kad hotelio darbuotojai labai retai kada juokiasi ir dar rečiau juokauja. Na yra sarašiukas (sarašiukas rašomas su ą?):)))))) visiems suprantamu banaliu juokelių kurie visada apyvartoje. beje, prakalbus apie jumorą - norėčiuau dar kartą nusilenkti britams. neteko sutikti kitos tokios saviironijos ir sveiko jumoro apsestos tautos. :) Tiesiog šiandien tris valandas teko pabendrauti su busima nauja darbdave - bent pasijuokiau ir šiaip labai malonu :)
Vat pradėsiu naują karjerą - tvarkysiu turtuoklių namus :) jei jie neprieštaraus :)) pirmadienį jau pasakiau savo idiotiškame hotelyje, kad nebedirbsiu pas juos. Ačiu bet pakako. Vakar buvo bank holiday, ta proga pasirodo darbas nuo 9 val. spėkite iš trijų kartų kas nors tai pranešė? be manes dar debesis atlėkė - čia kas savaitę priimama dvi - penkios naujos kambarinės. Niekam neįdomu, kad nežinome jų tvarkos. O atėjus tau pasako - sėsėk ir lauk valandą. Nėr ko čia ateiti taip anksti. O paskui dar Kristina P. pasiskundė kad aš atėjus ant jos klykiau. Nerėkiau o klykiau. įsivaizduojate? sėdi sau Ferreira Kristina sau ramaii ofise, staika įšoku aš ir pradedu kykti. Niekam neįdomu, kad tai ji rėkė ant manęs, kai pasakiau, kad neparašyta neikur ie niekas nepasakė kad reikia ateiti nuo 9 val. :) paskui dar ji pamelavo, kad aš nesugrįžtu, kai ji pašaukia mane pataisyti to, ką negerai sutvarkiau :) tipo tyčia neateinu :) na aš vė; blogietė na ir gerai. svarbu netapti tokia Ferreira nes pačiai nuo savęs negera pasidarys. :) Buvo labai juokinga, kad tą dieną sudaužiau dvi taures ir susipjausčiau kokisu tris pirštus :) ofisas pakraupo kai atėjau pleistro trečią kartą - Ką tu darai??? Nu nieko.... :)
Ryte žiūrėjau kaip sakiau BBC filmą apie genų inžinieriją. Na ir didelis š. pasakysiu. Man susidarė vaizdelis, kad žaidžiama su dalykais, kurie pavojingi kaip atominė bomba. Prisižais su tais genais tai tikrai. Karvė, duodanti moters pieną... kažkas nžn kodėl man klaikaus. tipo išgelbėsime didžiasias pandas nes jos nesidaugina nes permažai jų liko. O kas jas išmokins gyventi kaip pandos o ne kaip žmonės? man atrodo reikia tiesiog susirūpinti tuo,kaip mes elgiamės, kaip augame ir kuo gyvename. Pandų galima ir dirbtiniu turėti - pliušinių pvz. jei jos būtų tikrai svarbios - jas būtų pasaugoję... Liudna aišku jei jos išnyks. Bet gaukime ko nusipelnome.
Juk jei viską gausime lengvai - taip ir nepradėsime branginti.
:)
Nesvarbu, kad mokėsime brangiai ir ne tik pinigais...

p.s.
pamiršau, kad norėjau pasakyti, kad pasiilgau jūros. kodėl būtent jūros? juk todėl kad pasiilgau....

:P~

norėjau parašyti visko bet padarysiu tai vėliau, nes lekiu į interva.. reikia išnaudoti laisvadienį, nes vakar pasakiau, kad nebedirbsiu tame idiotiškame hotelyje. Na kodėl visą gyvenimą visos bobos su manim elgiasi taip pat kaip mokykloje? pačios rėkia o paskui skundžiasi kad aš jas aprėkiau, bando prisikabinti prie to ko nėra ir butinai pasirodyti kad jos uz mane geresnės... na būkite geresnės, tarsi man ne tas pac būtų kokios jūs esate. :)
psio... einu rengtis ir paskui kai gryshiu - parašysiu :)
lai lai laiiiiii.....
beje pažiūrėjau pusę filmo apie genų inžinieriją. Koks košmaras... kaip nesuprantami labai svarbūs dalykai ir manoma kad dirbtiniu būdu galima išspręsti problemas... na apie tai irgi vėliau
*

nekovok.nesigink.nepasiduok.

einu savo keliu. jei nespėjate - jums dar ne laikas gal. Jei aplenkėte - pasisaugokite, aš galiu netikėtai pasirodyti priekyje. O jei blaškotės į šonus - mums turbut išvis nepakeliui. :) Vakar supratau, kodėl visada Linutė buvo mano mylimiausia draugė. Mes tos pačios veislės tik visai skirtingos. Šiandien supratau, kuo mane galima nugalėti - net sugniuždyti ir visiškai palaužti ir pavergti :) nesakysiu. Bet tikrai netai ką įsivaizduojate. :) Man šiandien liūdesys. Toks egzistencialistinis :)) kai galiu tyliai verkti ir šypsotis kartu. ką ir darau. vienatvė tai ne tada kai esi vienas... vienatvė būna tik dviese. :) mano gyvenime vienatvės buvo labai mažai, gal net niekada jos nejaučiau. Netiesa... vaikystėje, kai turėjau poreikį būti suprasta. Paskui poreikis dingo, kai gimiau iš naujo. Ištikro, bijau vienatvės. Dviese. Beto, niekas su manim nespeja....
Maksimalizmas pateisinamas kaip psichinė negalia kai tau shashiolika.....
:)
o aš dar dainuosiu
:)P
labanakt..

:/

Idiotai kaimynai visa nakti tusinosi mano aukšo koridoriuje. :/ Reikia paminėti akd gyvenu sušarintame name. Šiaip viskas pakenčiama, bet kai reikia anksti keltis o lopai stugauja ant viso namo... gerai dar kad muzika grotu garsiai.. vis ne bezdžionių klykavima sir lakstymas laiptais rėkiant kažką. Aš padarysiu jiems antiparty vidury savaitės. Pažadu.

mistika darbe ir kitos nesamonės

na štai - dasidirbau: mozoliai ant pirštų galiukų ir pirmoji išeiginė diena. Antrasis faktas džiugina, pirmas - neramina. Esu košmariškai jautrios odos, švelniakailė - taip buvo pastebėta anksčiau. Nuo menkiausio įbrėžino ištrykšta kraujas arba atsianda melynės. O štai kas su mano rankomis - neįsivaizduoju. Po 10 dienų darbo tame viešbutyje pirštų galiukai tapo labai skaudųs ir oda sukietėjo tarsi mozoliai... :) na bet tai en pati didžiausia bėda gal. reiktų pastebėti, kad tai viena iš pačių nesamoningiausių darbo vietų, kokias teko matyti. iš pradžių viskas atrodė gan normaliai, tik per treiningą bandžiau nesėkmingai įsivaizduoti, kaip visus reikalavimus galima būtų padaryti tris keturis kartus greičiau. Kaip ir visos naujokes vargstu viršvalandžius, už kuriuos niekas nemoka. Bet kitaip ir negali būti. Tokią idiotišką tvarką kaip tame hotelyje sunku įsivaizduoti: kambarinės gauna nežmoniškai daug kambarių, jas tikrina supervaizerės, kurias taip pat dar tikrina menegerės. Turint omeny, kad tai tik 4 žvaigždučių viešbutis - sakyčiau prabangu. Beto, kambarinės ir supervaizerės dirba ne tiesiogiai viešbutyje o viešbutyje esančioje agentūroje. Savotiška. Tarsi įdarbintos viešbutyje, bet per agentūra - todėl dalis atlyginimo atsiskaičiuoja agentūrai. :) gudri sistema šiaip. ne veltui lietuvės dirba. Beje, dar kartą įsitikinau - tautiečiai londone tai dievo bausmė. Pirmą darbo dieną iškart apturėjau malonumą - tame pat aukšte dirbo kita lietuvaitė, aš jai labas o ji man kai dėjo rėkti..... :)) tipo aš iš jos vežimėlio rankšluosčius paruoštus pasiėmiau :) neturėjo laiko pasakyti labas, tai argi pasiklaus, ar aš išvis tą jos vežimėli mačiau? Pasakiau kad nerėktu ant manęs ir eitų pas memegerius jei aks neaišku. Ji iškart ir nulėkė ir neaiškų ko prikalbėjo.... na žodžių tą dieną mane gerokai pavaikė supervaizerė lenkė, ofisas padarė darbo kokybės patikrinimą (pirmą darbo dieną plius gavus daugiau nei vidutinę dienos darbo normą). Nieko... Truputėlį bendrauju darbe su kita lietuve iš Klaipėdos, nors yra su kuo pakikianti susitikus. O vakar tai buvo mistika nuo pat ryto.
Mistika...
Viskas prasidėjo ryte - dingo lapas su man paskirtu darbu. Viską išeiškojau po kelis kartus, apklausinėjau lenkes, kurios dirbo tame pat aukšte - neikas nematė niekas nežino. Nuėjau į ofisą, pasidariau lapo kopiją ir grįžus radau pradingusį popierėlį ant grindų, vidurų skalbinių kambarėlio, gerai matomoje vietoje. kaip jo neikas nepastebėjo? dzin... sutvarkius vieną kambarį, ėjau pasiimti palikto dulkių siurblio šalia ir pamačiau kad ties durimis sustojo kažkoks vyrukas iš room service . Stovi ir spokso padla. Sakau jam : hi, o tas man - labas snaige.... :))))
Pasirodo Orkas, mano senas bičiulis iš gimto meisto atsibastė dirbti į tą patį viešbutį. Ir susitik tu man taip... :)) Mistika įsivažiavo į darbo pabaigą. Baigiau darbą dviem valandom vėliau (už viršvalandžius nemokama), gavau velnių nuo lietuvės bobos, kuri dirba skalbykloje, kad ketvirtą valandą neatidaviau savo darbo palaidinės skalbti (aš jos manymu mėgaujuosi dirbdama ilgiau nei priklauso už dyką), kuri pareiškė, kad jai nesvarbu, kiek ilgai mes dirbame o 4 val turime atiduoti savo darbo drabužius skalbti. Ji buvo už durų, kai pasakiau kad nereikia taip žiauriai nusikalbėti... Ir nepatingėjo grįžti ir pasakyti, kad aš turėčiau mandagiau su ja kalbėtis :))) neatrodo, kad klausytis už durų yra nemandagu? Ir aš tai sakiau ne jai o Loretai? na žodžiu, eis skūstis viršininkei, kad aš grubijalinu jai :))) aš blogiukė aš blogiukė :)P o mistika pasireiškė tame, kad palikau raktus ant stalo ir pasirašiau kada baigiau darbą ir kad juos grąžinu. Po kelių min, atlėkė supervaizerė ir palausė kur padėjau raktus. Kartu su tokia klykuokle. Mums privaloma nešiotis dar tokį spiegiantį pričindalą, kad jei kas puls prievartauti - patrauktume už virvutės ir pradės klykti sirena. Tipo : dėmėsio, atekite pažirėti - prievartauja. Kas įdomu, užvakar darbo pabaigoje, ta klykuolė man pradėjo klykti šiaip sau ir negalėjau jos išjungti. teko suvynioti į du didelius rankšluosčius ir nunešti klykiančią į ofisą. spėkite, ar atbėgo kas nors manęs "gelbėti"? aišku ne. Niekam neįdomu, nors sirena tokia kad apkursti galima. Tai vat. Viskas dingo nuo stalo per keleias minutes. Nžn, atsirado arne, nes išėjau namo ir šiandien man išeiginė. Ryt visko gali būti... aš jau ir taip blogietė ir dar raktai dingo.... :)
Na ir nereikia...

pakalbėkime geriau apie bernus :)

na štai kokia nuostabi tema :)) aš kaip tik kavutės pasidariau ... :) pagalvojau kad bus į tema p;apasakoti kaip aš pašiurpinau kažkada viena miela žmogų pasakodama šį 'pokštą' (kokių visdėlto juokingų žodžių turime).
Buvo vieno bičiulio girtadienis. Nu Tomšiaus. :) atšventėm labai smarkiai savaitegalį, o tikroji gimimo diena buvo pirmadienį. kadangi taip spontaniškai užgriuvus gimkej aš ten atsiradau nepasiruošusi - t.y. be dovanos, nors ėjau kartu su kompanija ir viskas buvo paruošta. na kaip aš galėjau nepasveikinti Tomšiaus nuo saves? Jis padla - vandenis. kaip visi vandeniai megsta originalumą ir snobas. na žodžiu, einu aš visa poxmielinga tiesiai iš Tomšiaus gimttadienuio į darbąir audžiu mintį. Mintis buvo padaryti labai kičo staile supakuota mažą dovanikę ir kaip nors ją įteikti draugeliui nežinant. Tik nesusekė su neskoningais elementais. Kaip tyčia, neradau JIOKIO klaikaus popieriaus dovanoms pakuoti (ėjau pakeliui i visas parduotuves Laisvės Alėjoje). Nepasakiau, kad jubilialiatui įteikėme pypkę. Labai nesiderinantis su Tomšiaus išvaizda elementas. :)) vat.
Aš nupirkau gero kvapnaus tabako, nes nepavyko pasimėgauti dovana kai kam :) na žodžiu - pakeliui susimeistravo labai dailus supakavimas... net šilkinis kaspinėlis, džiovintos gėlytės ir drugeliai machaonai (žiur. žemiau). Kai nusivilkau į darbą ir supakavau - visos bobos aikčiojo.... heh... beliko įteikti Ai tiesa - dar laišką atprintinau - tipo sveikinimas nuo jo fan klubo. Kurjieriu pabūti sutiko kolega Mindė. Kadangi mano leidykla ir Tomšiaus redakcija buvo nepertoliausiai, tai nuėjome pėstute planuodami įteikimo ritulą. reikalas tas, kad Tomšiaus redakcijoje mane visi pažįsta, todėl negalėjau eiti pati nes nebutu paslapties. Mindė - dailus veikinas, elegantiškai ensiskutes ir su neklaikinio stailo kostiumu, didelėm rudom kaip veršio akim ir dovanėle, papuošta džiovintomis rožėmis ir drugiais iš plunksnų, tačiau vistiek kaip gyvais, atrodė pasakiškai. Jis nuėjo į redakciją (ak, pamiršau pasakyti, kad keletą kartų skaminome ten norėdami įsitikinti kad jubiliatas tikrai neatsivilko į darbą) - Mindė ir Tomšius vienas kito nepažysta visai, todėl gerb. Tomulis butų labai nustebęs, jei Minė butų įtekęs dovaną jam į letenas. veiksmas vyko taip: jau nupasakotas Mindė su jau nupasakota dovanėle ateina į redakciją ir pasiteirauja Tomšiaus.. visi pradeda šypsotis ir sako _ TIKRAi jo nėra. Tada Mindė paprašo perduoti jam dovaną, ir į smalsų bendradarbių klausimą nuo ko, atsako: inkognito. Ir išėjo išdidžiai.
Aš Tomšiui niekaip neužsiminia,. kad nesuprastu kad čia mano žaidimai. beje, po metų Mindė tapo mano tiesioginiu viršininku. O Tomšius po keletos dienų atėjo į b.O. ir prisėdęs išsitraukė pypkę ir tabako. Aš sėdėjau su Giedre aire ir jau buvau jai papasakojus nes pažadėjo niekam niekam nesakyti. Mes aišku tyliai pakikianome ir aš pradėjau aikčioti kaip kvepia tabakas.. na tipo Tomuk iš kur gavai? :)) Jis tiek pasimuistė ir nieko neatsakė. Aišku man vistiek buvo labai juokinga. Įdomu tik, ką jsi pagalvojo apie tą inkognitą? Po pusmečio mūsų firmai prireikė naujo bukleto ir dar kažko, mūsų maketuotojai buvo nelabai susidraugavę su dizainu ir labai apkrauti darbais, todėl pasiūliau Tomšių, nes jis kaip snobas norėjo pasimakaluoti tiksliau į savo CV įrašyti kad prisidėjo prie mūsų projekto. Iš tikro tai jis klasiškas maketuotojas, labai geras dizaineris ir architektūros pasaulio viltis ateitis ir trampampam. Tada mes su Minde slaptai kikiandavom kartu - nu kai Tomšius pasirodydavo leidykloje :)
aš jų biški pasiilgau išties....

pratesimasas

tai vat.. kažkaip pradėjau užmiginėti nevalingai - labai juokinga, tarsi būtų gaila miegui laiko. O gal gaila? :krai verti aplodismentų ir )) kol neužmigau, pasakysiu ką aš galvojau apie tuos "europinius dešrelius".Labaiusiai tai džiaugiuosi, kad mano meilė iš pirmo žvilgsnio - Finliandijos atstovai pasirodė vienintėliai tikrai verti aplodismentų ir kai ko daugiau. Man atrodo jei tiesiog idealiai parengė savo pasirodymą, tikrai aukščiau bendro lygio. Ai du dalykai ypatingai juokino - tai UK komentatorius - nerealiai geras britų jumoro pavyzdys ir faktas, kad pusė dalyvavusių Euroviziojioje - nėra Europa. Pvz. Turkija, Ukraina, Baltarusija ir Rusija... tokių buvo ir daugiau. Rimtos Eurovalstybės daugiausia didžiavosi arba nuolankiai be kovos net nepretenduodamos užleido areną "nugalėtojams" iš Lietuvos. Prieš pat prasidedant Eurovizijai stereotipų garbintojai pradėjo skleisti ereziją, kad ta "daina" - parodija na tipo bajeris.... man kažkodėl bajeriai tai tik tie kurie juokingi, o ne greudūs...
Ir išvis... kam ta Eurovizija įdomi??? weeneriams. Nes galejo nemokamai su visa chebryte po Graikija pasibastyti. Ir šiaip...
seniai Cicina reikėjo ten siūsti. Juk tai Euro-cicinu konkursas. Dar kartą įrodyta, kad A.Mamontovas sėkmingai eina koja kojon su Lietuvos pop muzikos princu Ryciu. Sėkmes jums berniukai....
:))
pratęsimo nebus. Užsiknisau. :))) eina kaku visi eurogaidžiai :)
valio Finliandams :)
Rock Hallalujah!

privet lunatikam

tikiuosi, kad vvėl neužmiksiu rašydama :) buvau kaip visada sekmadieniais karaoke, bet 10 val. pajutau, kad galiu nukristi nuo kėdės. Deborah irgi nusprendė eiti kartu namo, nes turbūt baiminosi, kad aš nieko neužpulčiau. Mes neužpuolėme. :)Aš ją mėgstu. ji kažkokia nestereotipinė amerikietė, tik rizikuoja gauti per galvą nuo amnęs, nes įsijautusi kai pradeda malti tai pradedu nebesuprasti ką sako. Ooo.. anglų kalba kiek turi 'subtilumų' ir lanksti kaip šeškas :) lanksto ją kas netingi. beje,... kadangi aš dar vis pikta ant lietuvių Eurovizijoje (nes per juos turėjau žiūrėti tą šlamštą), todėl paminėsiu labai šauniai deja, ne mano pastebėtą lietuvių tarimo subtilumą ;)) galima, iš piktumo pacituosiu?

weener

noun 1. the penis, especially a small one. 2. a man with a small penis. 3. a sausage. Also, weenie. [from German wiener(wurst) Vienna (sausage); influenced by wee small]

mano minėtas komentaras:

Čia apie Euroviziją - anglų pirmas įspūdis apie musu daina )))
Nu aš čia gal biški ne į temą, bet kodėl mes save vadiname sasiskomis? Juk
iš anglų kalbos į lietuvių išvertę "weeners" (o būtent taip mūsų
dainininkai taria angliškai "nugalėtojai") gauname "dešrelės" arba
paprastai - sasiskos. reikia labai gerai mokėti ištarti trumpąjį "i" po
dvigubos v, kas lietuviams nepavyksta (Mikutavičiui - šiek tiek), nes tokia
mūsų tarties savybė: jei trumpasis "i" pakliūna po kirčiu, jis automatiškai
pailgėja. Čia, aišku, negražu, bet mano draugė iš Anglijos labai juokėsi,
klausydama lietuvių, kaip jie tą mūsų "pergalės" dainą dainuoja, ir klausė,
kodėl mes norime pasivadinti Europos dešrelėmis". Aš atsakiau, kad tokių
dešrelių yra pirkti Maxi moj, tik vadinasi trumpiau "Eurodešrelės", ir taip
mes norime padėti mūsų produkcijai užkairiauti užsienio rinką.
.......


ai nu gerai, pabaigsiu mintį ryt, nes vėl užsinaktinėjau :)

weeneriams NE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

kiek daug norečiau papasakoti ir kiek mažai jėgu tam turiu :)svarbaiusia kad laimėjo suomiai :) labai sveikinu visus pasaulio suomius :) kur kur laimėjo... jeurovizijoje :) niekada nežiurėdavau to šlamšto ir dabar biškuti pažiejau :) na taip man ir reikia :)P gyvename toliau :) ryt gyvenimas prasidės nuo kokiu puses piankių... Šiandien darbe biški ašarėlia nubraukiau :) užkniso galutinai. Na aš nebuvau nesu ir nebusiu valytoja spartuole komsomole... :) bet čiau jau reikia nuodugnaus pasakojimo.. o akys limpa limpa.... dafai prieš miegą kas vakara parašysiu ketureilį :)
-------
na ir turiu juk nuostabų sugebejima.. UŽMIGAU :) dabar 4:42 - ruo6iuosi 5 darbą. Gal būt papasakosiu vakare :)P

antradienis

va šiandien pabuvau pirma dieną būsimame darbe. Ką aš žinau.. pildėme visokius popierius ir anketas. Galiu pasigirti, kad iš tryjų naujokių - be manes buvo dar lenkaitė ir kažkokia negriška ispanė, žinojau daugiausia atsakymų. Tikliau kitos visai nieko neatsakinėjo.. :) dirba daug lietuvių ir lenkių. Ta ispanė man nepatiko. Kažkodėl įtariu, kad padla ji... :) dirbo maide, paskuii supervaizere kažkur provincijoje - keista, kalba angliškai ne geriau už mane, supranta ir skaito kur kas blogiau. Tyli ir įtariu kad klastinga. pasižiūrėsim kiek tiesos mano prognozėse. Lenkaitė Agniežka - labai paprasta ir miela. Ji silpnai kalba angl. ir vis į mane žiūrėjo tokiom akim, kad atrodė jei kas nors tai už manęs ir pasislėps ;)) paskui kartu ėjome su ja namo ir labai mielai šnekėjomės. O vat kai pasakiau Sandrai, kad labai žaviuosi Ispanija, labai mėgstu ispanišką vyną ir flamenco, pasižiūrėjo į mane tokia veido išraiška, kuri kažkodėl man sakė, kad apgailestauja kad neturi atsuktuvo. Būtų prtvirtinusi man atsipalaidavusius varžtelius :)) taip jai ir reikia. Na einu eiškoti Lino kuris išėjo prieš daugaiu valandą kavos gerti ir bendysiu tesėti pažadus. :)P

oj tu linai lineli laikas tau žydėti :)))


beje, pastebėjote? vagiu fotkes :)) :P

machaonas

mano baimės.....

visiškai slaptai norėjau papasakoti apie tai ko labai bijojau kažkada.. ir dar vis truputi bijau :) DRUGIAI. Tiesa, dabar bijau tik naktinukų. Bet užtat labiausiai pasaulyje ;) galiu apalpti jei koks nutupia ant manęs, ir nė už ką neužmiksiu kambary, po kurį blaškosi naktinis drugys. Net su nuodinga gyvate jausčiausi ramiau ir nėra kito gyvio, kurio bijočiau taip kaip to bjauraus vabalo. net voras palyginti - vieni niekai. Tačiau dieniniai drugeliai man nuostabiai gražūs ir primena skraidančias gėles. :) Aš žinau, nuo ko man prasidėjo ši baimė. Aš anksčiau ir dieninių drugių taip pat paniškai bijojau, kol vieną vasarą nesusitaikiau su jais :) Įsivaizduojate? du kartus, per važiuojančio traukinio langą įskridęs drugys trenkėsi į mane... aš taip klykiau, kad sesuo įsigando kad nesustabdytų traukinio :))))) dabar juokinga...
O viskas prasidėjo dar vaikystėje. Aš nuo pačių pirmų pasaulio suvokimo akimirkų labai susidomėjau gamtos paslaptimis, visokie vabalėliai žvėreliai ir paukšteliai bei žuviukai man buvo įpatingai įdomūs, mamai aišku mažai džiaugsmo buvo dėlto, nes aš butinai norėjau kuo daugiau jų turėti namie, ir jai retai pavykdavo išsisukti nuo kokio katinėlio priglobimo. Nors ji neypatingai jų troško. Net biški visai netroško. beje, šitą durnystę turi ir mano sesės vyresnioji duktė. Ji taip pat butinai turi kažką "kankinti" narvelyje. Tik ji labaiu domisi greužikais, vorais ir gyvatėm. Kažkada svajojo apie gygantišką šnypsiantį tarakoną už 10 litų. Mes jai aiškinom, kad paprastai žmonės moka dar daugiau, kad tik tarakonų nebūtų namie :) kažkaip įtikinome. Tai vat.... vaikystėje su vienu bičiuliu, kuris vėliau patapo LT policininku, mes žaidėme laboratoriją ir tyrinėjome ką pagaudavome. Geriausiai gaudsi žiogeliai ir drugiai. Mu liūdino tai, kad Lietuvos drugeliai tokie nedomūs ir svajojome apie machaoną. Žinote kaip atrodo Machaonas? oooooo vaikeliai... :) tai vat. kadangi machaonai po Lietuvos dirvonus neskraido, mes nusprendėme paprastą drugelį nuspalvinti kaip machaoną.. :)
pagavome geltoną kopustinuką ir pradėjome spalvoti jį su kalio permanganatu. Drugeliui pavykus ištrukti jis atrodė pasigailėtinai - aplamdyti sparneliai raudonavo kruvinomis dėmėmis. Atrod kaip tikras kraujas - susimaišęs su geltona spalva, kalio permanganatas gijo visai kitą atspalvį. Iki šiol negaliu pamiršti to žiauroko vaizdelio, o tada man penkiametei atrodė kad viso pasaulio drugeliai man pradės keršyti už tokį žiaurumą. :) Nors naktinių drugelių jau prieš tai bijojau. Beje... jau įgijus visai moteriškas formas, kartą ryte gulejau lovoje ir skaičiau labai susidomėjusi. Kažkokia neišpasakytai įkyri musė kuteno ranką truputį žemiau peties ir susikaupimas skaitant man vis trukdė ją griežtai nuvaikyti. Kol neapsikentusi vos nevožiau sau per ranką - norėjau nubausti įkyruoklę. Mano angelas sargas turbūt sustabdė mano ranką paskutinę akimirką ir aš pasižiūrėjau galų galia, kokia musė mane taip kutena..... musė :/ nerealaus dydio beveik juodas naktinis drugys jaukiai snaudė man ant peties.... aš padariau šuolio iš vietos pasaulio rekordą turbūt. drygys pasipiktino manimi ir dingo neatsisveikinęs. man atminimui toje vietoje kur jis sedėjodu metus liko daudona dėmė. Brrr....

nežiūrint tokių baisių gyvenimo atsitikimų, aš noriu papuošti savo dienoraštį drugeliais :)
parinkau jų internete... jie nuostabūs kei skraido dieną ir nesiliečia prie manęs :P

debiutas :)

vakar padebiutavau karaokeje :) Kansas - Dust in the wind - visai netyčia prisiminiau kažkodėl paskutinę akimirką - ir man pasisekė. :) kitas kartas tikiuosi bus dar geresnis, betkaip pirmam nedrasiam kartui - nereikšiu sau priekaištu (labai retai nereiškiu).
jaučiuosi nusipelniusi debesio gėlių ir vieno bučkio :P

P.S.

supratau pabudus, kodėl buvęs dievukas, pratęsdamas tautos tradicijas pajuokinti ir pašiurpinti pasaulį (bent jau europą), surinko show pasaulio monstrų artais ryklių komandą :) jis bijo apsijuokti vienas, o dabar chebrytė nesišaipys iš jo nes patys į ją mėšlą įlipo....
labas rytas
:)

antieurovizija

kokia gėda. rašysiu mažosiomis raidelėmis tyčia. Lietuvio senovinė svajonė buvo patekti į Europą. tuo galite įsitikinti paskaitę Lietuvos istoriją. net krikčionybę prisiėmė lietuvaičiai puoselėdami viltį šiltai įsitaisyti tarp kultūringųjų. aš nesakau kad lietuviai buvo nekultūringi. bet kultūros būna įvairios? europos sąjungos prototipai egzistavo nuo XI a. mažiausiai. atsiprašau, nemanau kad būtina mokintis visas datas - tam yra žinynai. be to, nesu istorijos žinovė, bet galiu ginčytis, kad europos sąjungos formavimasis prasidėjo pamašiu laikotarpiu. lietuviai ilgai bandė ten patekti pilnaverčiais arba nevisai, nariais, ir ne kartą buvo suteikta iliuzija, kad mes esame europos dalis. Praeitais metais tai net oficialiai prilygino mus kitiems "baltiems" žmonėms. Ir mes plūstelėjome..... :) baisiausia, kad visai nepasiruošę :) gyvendama pustrečių metų Londone, galiu drasiai pasakyti - ar ne gėda važiuoti į svetimą šalį ne tik kad nieko apie ją nežinant ir bandant kiek įmanoma sukelti sau įprasto chaoso, nuo kurio pabėgo iš Lietuvos. na bet nors kažkiek pramokti kalbos galima? Bent pagyvenus porą metų anglijoje, kur net pasistengus galima susirasti nemokamus kalbos kursus, išmokti kalbą nors ne tobulai, bet galima? tik ne lietuviams... daug metų kiekusiems rusiakalbius, kad gyvendami Lietuvoje, šie per 15 metų neišmoksta lietuviškai. manote lietuviai stengiasi išmokti angliškai?

figa.
dabar, beveik kartų kartas puoselėję viltį nugalėti eurovizijoje, (nu nafik???????) po daugybės labai juokingų bandymų... išstumėme į areną viską, ką turėjome "geriausio". :)))) na galų gale jei jau pramušėme langą į europą, tai kodėl neparodyti tautos turto... :) išlipkite iš klumpių tautiečiai. prieš pusmetį pati asmeniškai bandžiau įtikinti arnoldą lukošių, kad šiltai įsitaisius lietuvėlėje, negalima vertinti ir tiesigiai suvokti kodėl kiti išvažiuoja iš ten. Juk nepasiliksi už grašius dirbti todėl, kad kažkam kitam yra gerai dėl to? beje... labai supykau dėl jo neprofesionalumo. šaudyti tokius pseudožurnalistus. na ir ką? pasirodo unikumas... žino kaip jaukiai įsitaisyti. dabar jis gazdins europą per televizorių... :) mums aišku buvo maža, kad kasmetiniai lietuvos muzokos awardai buvo akivaidziai savai chebrytei paskirti (norėčiau patikslinti, kad dalinami uždarame rate, saviems tsakant) :) be jokio objektyvuvo ar kažkokių viešų kriterijų. pradedant 2000 metais, Andriaus Mamontovo kūryba nuo Ryčio Cicino skiriasi tik tuo, kad į vieno koncerus - visada pilnos salės, o kitas, praradęs muzą, bet madingai sukomerciškėjęs, nesugeba pasiekti jo pardavimų reitingų, tačiau vistiek apdovanojamas. :) gėda... gėda žiūrėti reklamą, kurioje buvęs jaunimo dievukas, romantiškai tikina kaip jis pasitiki X banku. :) aš ne prieš komerciją, aš prieš smegenų "dulkinimą" - pabandžiau išsireikšti kulturingai. :) ir norėtusi apsaugoti idealus... neparduokite jų bankui – jis neduos dividendų... :) neparduokime net už brangiai.

grįžtame prie tautos gėdos – šių metų bandymo patekti VĖL patekti į euroviziją. turiu smagų kažkieno susuktą klipuką šiam šedefrui - mielai atsiusiu jei kas pageidaus. :) balsavimas teisingas tik tada, kai nereikia raginti, o suvokiamas kaip būtinybė. nušausiu, jei kas man paaiškins, kad reikia balsuoti už tą nesamonę, dėl kurios man gėda. Bent jau išjuoksiu į akis ir kikiansiu visą vakarą negalėdama patikėti, kad kas nors tikrai gali žavėtis šita lopetų komanda J

Nusivalykite kojas ponai, žengdami per Europos slenkstį.

KARAOKE

Vakar buvo neplaninė karaokė. :) Planinė buva sekmadieniais, bet vakar buvo speciali proga - Jury (taip vardas tariamas) 70 gimtadienis. Jury - neitikėtinai žavus ir mielas juodaodis, neišpasakytai elegantiškas - visada su gražiu kostiumu ir šlipsu, viskas tiesiog tviska - o jis pats, draugiškumo ir geranoriškumo įsikūnijimas. Absoliuciai charizmatiška asmenybė ir niekaip negalėjome patikėti, kad jam suėjo toks didelis skaičius metų - jis visada energingas ir linksmas. Ir labai juokingai dainuoja per karaoke - ne taip kaip eikia o taip kaip nori, bet labai nuoširdžiai gražiai gaunasi. Kaip smagu rašyti apie tokius mielus žmones :) Vakar i puba susirinko tiek zmonių, kad ne tik kad atsisėsti.. stovėti nelabai vietos buvo :) Tiesa tai buvo ne Deanos ir Keath karaoke - juodaodžiai jamaicos turėjo savo programą, o as buvau vienintele blondinė (neskaitant bishki Deborah) vakarėlyje.
vakarėlis prasitęsė pas mus virtuvėje - kai išėjome 2 val iš pubo, ten linksmybės virte virė. Ak tiesa, Deborah prikabino kartu eiti mūsų naują kaimyną, Valentiną. labai simpatiškas (kas iš tikro keista) rumunas ir visą vakarą lipo jam ant kaklo. Situacija buvo smagi įpatinga dėl to, kad jis mieliau bendravo su manim. O aš nenorėčiau dėl tokių niekų pyktis su Deborah... :) ar maža simpatiškų vaikinų pasaulyje? Bet galėčiau pasimokinti iš jos, kaip reikia atakuoti nusižiūrėtą "patinėlį", nors man tai buvo įpatingai juokinga :) Jei nebūtume nuėję po pubo į virtuvę, ji tikrai būtų bandžiusi įsitempti jį pas save, ir atrodo jis tai nujautė :)) Šiaip ji iškart nuslinko miegot, tik dar buvo atejus patikrinti situacijos į virtuvę vistiek. Gal jai kokia meilė įkando? Labai juokinga situacija buvo kai jau skirstėmes 4 val. į savo kambarius. Reikia pastebėti, kad mano kambario durys yra koridoriaus gale, šalia vonios. Užlipus iš pusrusy esančios virtuvės į antrą aukštą,
aš atsisveikinau su Valentinu, palinkėjau jam labos nakties ir nustebau, kad jis eina man išpaskos link mano kambario. Sustojus prie kambario durų, aš darkartą jam pasakiau - LABANAKT. O jis savo ruožtu nustebęs pasižiūrėjo į mane ir paakė: "Are You right?" ir nuėjo į vonią. Aš tik tada prisiminiau. kad trečiame aukšte, kur jis gyvena nėra vonios, ir aukšto gyventojai lankosi mūsų vonioje. Pakikianau tyliai islinkus į kambarį ir apsidžaiugiau, kad vaikinas normalesnis nei tikėjausi. :)) Ne todėl, kad nesiveržė pas mane, bet tiesiog žmogus su kuriuo visai galima bendrauti, nežiūrint mano prastos nuomonės apie ruumunus. :)
Kitas smagumas, kad alaus povekyje daviau Keath savo maikutę su užrašu "I am natural blonde, please speak slowly" - vakar buvo sugalvota kad jis šiandien pravedinės karaoke su ja. Drystu pasakyti kad abejoju nes realiai jis neturėtu į ją tilpti nesudrasks visų siūlių... Beto labai juokėmės, nes vienabalsiai nusprendėme, kad jis dainuos labai lėtai su ja :)))

Tad ko gero, teks eiti į karaoke vėl.... na šiandien vakare :)

komplimentas

Vakar gavau nuostabu komplimentą... labai malonu buvo išgirsti. Spėkite ką? Deborah, su kuria gyvename tame pat name jau du metai, pasakė, kad niekada nematė manęs piktos arba blogoje nuotaikoje.
Na galbūt aš kai būnu pikta arba blogos nuotaikos - niekam nesirodau?
:)))

akažiūri???

vel viskas is naujo

Laba diena mielas dienuorašti,
Truputi parašysiu ir eisiu kuo nors įdomesniu užsiimti.Pirmiausia . tai pasiskusiu oru - kai tik galiu panerūpestingiauti - saule pasislepia po storu debesų sluoksniu. :/
Geroji naujiena - antradienį einu dirbti į viešbutį kambarine, su perspektyva, kad tapsiu supervaizere. :) labai juokingas viešbutis ir aš neatsilaikiau nesusijuokus kai man pasakė, kad kelios supervaizerės laukiasi. dar juokingiau yra tai, kad išviso viešbutyje šiuo metu dirba 9 busimos mamos, kurių nėštumas skiriasi 1 mėnesiu. Mano sesuo kai papasakojau sako - atsargiai, gal ten koks virusas :))
Tad, žiurėsim... labai nenorėjau vėl į viešbutį 0 bet taip reikia turbūt ir as nusiteikus ryžtingai :) Bet dar juokingiau buvo tai, kad visą penktadienio rytą praleidau veinoje anglų agentūroje, į kurią mane pasikvietė menegerė jų ir paskyrė apointmentą 10 val. ryte. Atejau prieš 10 ir išėjau po trijų valandų. Buvau jau pamiršus kad kompiuteriai gali būti tokie lėti, nes ko gero dauguma ofiso kompu letesni už mano sraigiu, kuris išvis tik 3 GB turi ...
bet paskui man paskambino iš kitos agentūros, į kurią aš nespejau per aną ir nuvažiavus gavau ten darbą su perspektyva. :)P
Gryždama sutikau kaimynka, kuri gyvena mano aukšte ir kurią su jos vyreliu pagrystai įtarinėju, kad slankiodavo į mano kambarį ir vis vagiliavo po truputį. Nuo to, kai aš pradėjau rakinti duris net i vonią eidama (daiktai ir pinigai, beje, nustojo dingti), jie abu su manim nustojo bendrauti ir net pasisveikina nenoriai. Janas - vyras pirma atrodė truputį įsigandęs, paskui pradėjo žiūrėti piktai. Man atrodo kad jie visiems dabar skelbia kad aš kažką darau blogo, nes į mane pradėj kreivai žiūrėti beveik visi gyvenantys mūsų name ir namo šeimininkas - taip pat.
Deana ir Keith - taip pat. Kai neseniai jie abu buvo pas Janą su Monika, Deana apsimete kad nepastebėjo kaip aš su ja pasisveikinau, o Keith labai susiraukusiu veidu pasakė - Hi. Britams tai nėra būdinga. Aš ne angelėlis, tačiau kaip aš galiu nusikalsti žmonėms, kurių nemačiau daugiau kaip savaitę?
Iš tikro tai džiaugiuosi, kad man nesivaideno kad dinginėja pinigai. :) o jei dinginėjo jau daugiau kaip metai, praktishkai po kažkurio laiko, kai pas Janą atvažiavo Monika...
Na pasižiūrėsim kuo čia baiksis... aš žinau kad galiu drasiai į akis žiūrėti bet kam.. o ar daug išdrįsiančių atlaikyti mano žvilgsnį?

Juodos pasakos

1. Kaip blondinė pas juodaodžius darbinosi

Visas pasaulis jau seniai žino, kad juodaodžiai - patys tikriausieji rasistai. Aš seniai sakiau, kad "Dėdės Tomo" trobelė - gyliai neteisinga knyga. Tikrovėje viskas paprasta - negro nemuši 0 jis nedirbs. O kam? Valdžia jam duoda buta, stangiasi išmokinti bent elementaraus skaitymo ir skaiciavimo pagrindų, moka pašalpas tokio dydžio kokias emigrantai gauna tik sunkiai dirbdami ir parūpina darbo vietas su palengvintu krūviu, iš kurių jų negalima išmesti. keletą kartų per metus jie sunkiai serga net po kelias savaites arba mėnesius - tai buna paprastai per Kalėdas bei vasarą. Ir jei tau tenka dirbti su juodaodžiais kartu - gali drąsiai nusteikti, kad dalį jų darbo teks atlikti tau. :)
Tai vat... Hacney kur aš gyvenu - juodaodžių rajonas. reikėtų pridurti, kad pats krinimogeniškiausias Londone beto :) kriminogeniškiausias :)) aš kažkada vos į susišaudymą nepatekau čia... :) Eidama Mare str. pastebėjau ant bandelių kavinės kad darbuotojų ieško. Ne juk verta butų mane mušti per galvą su taburete, jei pasitingėčiau arba sugalvočiau kokių priežasčių neužeitį. Palaukius 5 min, tiksliau pastovėjusi panosėje vienai juodai karvei - ji niekaip negalėjo manes pastebėti, paprašiau aplikeišino. Labai paprastas lapeliukas, greitai užpildžiau ir grąžinau kitai karvei, žuvies akimis. Pirmadienį iš pat ryto susilaukiau skambučio - žvalus negriškas tenoriukas kvietė ateiti į darbo pokalbį pusė keturių, atsinešti pasą ir NĮ. Labai apsidžiaugiau, kad visdėlto ... Bet veltui :) Tenoriukas, kuriam aš prisistačiau atėjus paskirtu laiku, nusijuokė ir pasakė - uoj kaip nefainai aš pamiršau tave, o interviu šiandien jau baigėsi. Jis neužsiliepsnojo nuo mano žvilgsnio tik todėl, kad supratęs kad galiu tiesiai nudrožti į policiją ir apkaltinti jį tuo, kad atsisako mane priimti į darbą rasistiniu pagrindu, puolė strikinėti sakydamas kad aš galiu ateiti 4tadienį į kitą interviu. Beje... kai sako "tesdej" - reikia ji suprasti - thursday o ne tuesday :))
2. įžeidžiau juodaodį gražuolį
Sekmadienį, grįžtant iš pasivaikšiojimo su karališkaja šeimyną, savaitgalį aplankiusia Londoną, važiuojant autobusų pradėjo mazintis kažkoks juodaodis pižonas. Na nevisai juodaodis - greiciau pieniškašokaladaodis, bet vistiek.... :) buvau truputi apsnudus, nes jau artėjo vidurnaktis o tas malasi aplink ir zyzia: "Tu amn labai patinki. Aš gražus vaikinas, aukštas ir stilingas, aš tau patinku?". ką atsakytumėte? jei butumėte blondinė Londone, tai turėtumėte žinoti, kad rizikuojate juo neatsikratyti jei norėsite būti maloni ir mandagi. :) Pasakiau - Taip, tu gražus, bet man nepatinki. OOOoooo kad matytumėte kaip jis išsigrūdi iš autobuso iš karto..... Aš jį įžeidžiau? na bet jis klausė ar man patinka.... :) aš nepasakiau, kad jis savimi patenkintas ir pernelyg pasitikintis lopas..... aš buvau mandagi :)P

Elite apseis be manes

visdėlto nusprendžiau neiti... :) sugaišiu daug laiko, nespėsiu į kitas vietas ... Griežtas oficinis kostiumėlis reikalingas kaip darbo uniforma - ten turtingiems klientams reikės piršti garsių dizainerių naujoves, patarionėti, konsultuoti. Kas svarbiausia, žinau kad susidoročiau su tokiu darbu puikiai - turiu tokią stabuklingą sąvybę, kad jei stabteliu prie kokio nors dalykėlio, kuris mane sudomino, aplink butinai pradeda rinktis žmonės net jei buvo tuščia. Jie gal taip daro todėl, kad aš nemėgstu būti minioje :)) bet moku išrinkti ir suderinti bei pritaikyti geriau už daugumą ir parinkti individualius dalykėlius. :) Tik vat ar praeičiau tas privalomas idiotiškas proceduras - tai didelis klausimas, todėl negaišiu laiko - man jis ir taip baigiasi :) gyventi daugiau kaip du menesius be darbo Londone - prašmatnu žinokite :)
Ai teisybė, pas mane dar specialus paruošimas juk nuo lietuvos laikų - Fashion Business group :)
Verk Elite be manes!

ANONSAS

Visai netrukus (gal net šį vakarą) pasirodys nauji pasakojimai apie rasistinį juodaodžių išpuolį prieš darbo iškančią blondinę, pamąstymas tema - buti mandagiam ar apdairiam, ir dar kažkas - vakar sakiau Linui bet neprisimenu šiuo metu :) prisiminsiu vėliau ir parašysiu - ot :P

pavasarinė puokštė

kaip blondine pateko i turkų nelaisvę

Dalis I. Bobučių mistika.

Mazdaug prieš savaitę, einant gatve pro šalį slenkanti bobulytė maloniai manęs paklausė - šiandien antradienis ar trečiadienis? Antradienis. Vakar visai kita bobulė, visai kitoje vietoje manęs paklausė to paties - ar šiandien antradienis? Pagalvojau, gal Londono bobulės susitarė? :))
Vakar man buvo paaiškinta, kad laukiniuose vakaruose pensininkų tarpe labai madinga turėti specialius laikrodžius, kurie rodo tik savaitės dieną. Man turbūt pasitaikė nemadingos bobulės.
Tai vat, praeitą savaitę, vos nutolus nuo bobulės, kuri nežino kokią dieną gyvena (o iš tikro koks skirtumas, jei tą dieną nereikia niekur skubėti), pamačiau ant kavinės durų nuostabų užrašą - Full time staff requared. Heh... nagi užėjau ir tyru veidu pasiteiravau, ar galiu pabandyti be experienco? Yo.
Dalis II. Vergija.
Man paskambino vakare, ir pasakė, kad aš ateičiau kitą rytą 7 val. į darbą. Sistema kavinėje labai patogi ir paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio - keistoka. Užisakius maistą arba kavą prie baro, viskas atnešama prie stalelio - gauni užsakymo numeriuką ir kai padavėjos atneša užsakymą, jos garsiai šaukia numerį. Tada klientas turi malonėti atsiliepti, nes kitaip gali nieko negauti. Dvi dienass viskas buvo puiku. Be turkų, kavinėje dirbo anglakalbė mergina - mano kolegė padavalka :)) hmmm.. kadangi ji nebendravo su manim, net nesisveikino, tai taip ir nesužinojau - ji britė ar kokia australietė. Dėdė Vitalijus, kurie kavinėje plovė indus ir su kuriuo šnektelėdavome, išvis mano kad jai truputi su galva kažkas negerai. Man ji irgi atrodė keistokai, tiksliau jos maniera šypsotis - kažkaip išivėpdavo. Mergina labai jaunutė, nedaugiau 18, nors atrodo daugiausiai - 16. Gal todėl kad mažo ūgio ir smulkutė. Bet kuriuo atveju, seksualumo - 0. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad kaip aš įsikirtau, skelbimas kad reikalingos padavėjos nukabinamas tik tada, kai atsiranda ne tik sutinkančios dirbti vergiškomis sąlygomis, bet dar ir nieko prieš seksualiai patenkinti kolegas :) Atrodo neįtikėtina - darbas: 6 dienos per savaitę po 12 val. (plius pusvalandis užsidarius, nes reikia viską sutvarkyti), gaunant minimalų atlyginimą - £180. Pinigai mokami grynais, vadinasi oficialiai nesi įdarbintas. Viena savaitė depozito, sulaikanti, jei norėtum staigiai nebedirbti, tačiau jie gali atleisti be įspejimo. Paskaičiuokime: 6 darbo dienos po 12 val. = 72 val. per savaitę. Atlyginimas - £180 = per valandą uždirbi 2.5. Paskaičiaus dar valandas užsidarius, ganasi dar mažiau...... :) negaliu pasakyti kaip jiems sekasi. Tačiau man atrodo, kad ta britukę įdarbino oficialiai, ko gero per kokia nors jaunimo įdarbinimo programą, ir ji ko gero gauna truputį kitokį atlyginimą. O jos infantilus neseksualumas nesukelia problemų karšto kraujo turkams ir užgriuvus patikrinimui, labai puikiai galima pasiteisinti - va turime padavėją, o kitos tokios nerandame tai vis ieškome:)
III dalis. Turkas Don Žuanas.
reikia pastebėti, kad kavinės manageris - tikrai išvaizdus vaikinas. Manau, kad jis - pagrindinis šio projekto sumanytojas. Jau pirmą dieną, jis man pasiūlė susitikti po darbo, tačiau stengėsi kalbėti taip, kad kiti nematytu ir nieko neįtartų. Pirmą darbo dieną tikrai pavargau. Darbo ne tiek ir daug, bet ilgiau nepasėdėsi, todėl labai paskaudo kojos ir kažkodėl nugara. Trečią darbo dieną prasidėjo nesamonės - atėjo naujas kepėjas, maišė užsakymus ir viską susvilindavo. Kažkodėl svarbiausias turkas, kuris nekalba angliškai, ir tas kepėjas labai piktai pradėjo žiūrėti į mane. Bet juk negalima rėkti ant savų - todėl Ali - svarbiausias turkas viską išsirovė ant manęs ir dėdės Vitalijaus. Sekmadienį, kai manageris siūlė vėl susitikti, pasakiau kad eisiu kaip visada su kaimynais į karaoke ir jei nori - jis gali prisijungti. Turėjau plana pasikalbėti su juo apie darbą, nes jis kažkaip nesivargino informuoti manęs. Na šiaip jei pe tris dienas nepasakė, akd esi netinkama tai tarsi turėtu priimti? Kaip buvome su juo susitarę, jis man nepskambino, ir jo skambučio sulaukiau puse vienuoliktos beveik. Bobutę (vėl mistiškos bobulės!!!) vežė į ligoninę :) Pasedėjęs tyliai apie valandą, jis pasiklausė manęs, ar aš nemanau eiti namo? pusė dvylikos man pasirodė gan vėlu, nes ryt vel reikėjo keltis į darbą. Kavinė atsidaro 7 val. ryte. Trumpai: jis parvežė mane namo ir pradėjo mazintis, kad pasikviesčiau pas save. Galiu net neiti į darbą ryt :) Nes jis manęs nori. Šiaip sau - be įsipareigojimų. Kaip bonusą už tai kad dave darbo :)) Dar trumpiau: kitą dieną po darbo, man padavė pinigus ir pasakė: sorry darling....
:)visas tas dienas skelbimas, kad reikalingos padavėjos viliono merginas, kurių kartais ateidavo apie dešimtį per dieną. Reikia pastebėti: blondinėms pirmnybė, vienai net buvo paskambinę, nes britukė sekmadienį turėjo išeiginę ir aš dirbau viena. Tik ta stamboka rusiukė išsiaiškino darbo sąlygas iškarto ir padėkojus išėjo, nesulaukusi prizinio pasiūlymo - pamylėti managerį.