Dalis I. Bobučių mistika.
Mazdaug prieš savaitę, einant gatve pro šalį slenkanti bobulytė maloniai manęs paklausė - šiandien antradienis ar trečiadienis? Antradienis. Vakar visai kita bobulė, visai kitoje vietoje manęs paklausė to paties - ar šiandien antradienis? Pagalvojau, gal Londono bobulės susitarė? :))
Vakar man buvo paaiškinta, kad laukiniuose vakaruose pensininkų tarpe labai madinga turėti specialius laikrodžius, kurie rodo tik savaitės dieną. Man turbūt pasitaikė nemadingos bobulės.
Tai vat, praeitą savaitę, vos nutolus nuo bobulės, kuri nežino kokią dieną gyvena (o iš tikro koks skirtumas, jei tą dieną nereikia niekur skubėti), pamačiau ant kavinės durų nuostabų užrašą - Full time staff requared. Heh... nagi užėjau ir tyru veidu pasiteiravau, ar galiu pabandyti be experienco? Yo.
Dalis II. Vergija.
Man paskambino vakare, ir pasakė, kad aš ateičiau kitą rytą 7 val. į darbą. Sistema kavinėje labai patogi ir paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio - keistoka. Užisakius maistą arba kavą prie baro, viskas atnešama prie stalelio - gauni užsakymo numeriuką ir kai padavėjos atneša užsakymą, jos garsiai šaukia numerį. Tada klientas turi malonėti atsiliepti, nes kitaip gali nieko negauti. Dvi dienass viskas buvo puiku. Be turkų, kavinėje dirbo anglakalbė mergina - mano kolegė padavalka :)) hmmm.. kadangi ji nebendravo su manim, net nesisveikino, tai taip ir nesužinojau - ji britė ar kokia australietė. Dėdė Vitalijus, kurie kavinėje plovė indus ir su kuriuo šnektelėdavome, išvis mano kad jai truputi su galva kažkas negerai. Man ji irgi atrodė keistokai, tiksliau jos maniera šypsotis - kažkaip išivėpdavo. Mergina labai jaunutė, nedaugiau 18, nors atrodo daugiausiai - 16. Gal todėl kad mažo ūgio ir smulkutė. Bet kuriuo atveju, seksualumo - 0. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad kaip aš įsikirtau, skelbimas kad reikalingos padavėjos nukabinamas tik tada, kai atsiranda ne tik sutinkančios dirbti vergiškomis sąlygomis, bet dar ir nieko prieš seksualiai patenkinti kolegas :) Atrodo neįtikėtina - darbas: 6 dienos per savaitę po 12 val. (plius pusvalandis užsidarius, nes reikia viską sutvarkyti), gaunant minimalų atlyginimą - £180. Pinigai mokami grynais, vadinasi oficialiai nesi įdarbintas. Viena savaitė depozito, sulaikanti, jei norėtum staigiai nebedirbti, tačiau jie gali atleisti be įspejimo. Paskaičiuokime: 6 darbo dienos po 12 val. = 72 val. per savaitę. Atlyginimas - £180 = per valandą uždirbi 2.5. Paskaičiaus dar valandas užsidarius, ganasi dar mažiau...... :) negaliu pasakyti kaip jiems sekasi. Tačiau man atrodo, kad ta britukę įdarbino oficialiai, ko gero per kokia nors jaunimo įdarbinimo programą, ir ji ko gero gauna truputį kitokį atlyginimą. O jos infantilus neseksualumas nesukelia problemų karšto kraujo turkams ir užgriuvus patikrinimui, labai puikiai galima pasiteisinti - va turime padavėją, o kitos tokios nerandame tai vis ieškome:)
III dalis. Turkas Don Žuanas.
reikia pastebėti, kad kavinės manageris - tikrai išvaizdus vaikinas. Manau, kad jis - pagrindinis šio projekto sumanytojas. Jau pirmą dieną, jis man pasiūlė susitikti po darbo, tačiau stengėsi kalbėti taip, kad kiti nematytu ir nieko neįtartų. Pirmą darbo dieną tikrai pavargau. Darbo ne tiek ir daug, bet ilgiau nepasėdėsi, todėl labai paskaudo kojos ir kažkodėl nugara. Trečią darbo dieną prasidėjo nesamonės - atėjo naujas kepėjas, maišė užsakymus ir viską susvilindavo. Kažkodėl svarbiausias turkas, kuris nekalba angliškai, ir tas kepėjas labai piktai pradėjo žiūrėti į mane. Bet juk negalima rėkti ant savų - todėl Ali - svarbiausias turkas viską išsirovė ant manęs ir dėdės Vitalijaus. Sekmadienį, kai manageris siūlė vėl susitikti, pasakiau kad eisiu kaip visada su kaimynais į karaoke ir jei nori - jis gali prisijungti. Turėjau plana pasikalbėti su juo apie darbą, nes jis kažkaip nesivargino informuoti manęs. Na šiaip jei pe tris dienas nepasakė, akd esi netinkama tai tarsi turėtu priimti? Kaip buvome su juo susitarę, jis man nepskambino, ir jo skambučio sulaukiau puse vienuoliktos beveik. Bobutę (vėl mistiškos bobulės!!!) vežė į ligoninę :) Pasedėjęs tyliai apie valandą, jis pasiklausė manęs, ar aš nemanau eiti namo? pusė dvylikos man pasirodė gan vėlu, nes ryt vel reikėjo keltis į darbą. Kavinė atsidaro 7 val. ryte. Trumpai: jis parvežė mane namo ir pradėjo mazintis, kad pasikviesčiau pas save. Galiu net neiti į darbą ryt :) Nes jis manęs nori. Šiaip sau - be įsipareigojimų. Kaip bonusą už tai kad dave darbo :)) Dar trumpiau: kitą dieną po darbo, man padavė pinigus ir pasakė: sorry darling....
:)visas tas dienas skelbimas, kad reikalingos padavėjos viliono merginas, kurių kartais ateidavo apie dešimtį per dieną. Reikia pastebėti: blondinėms pirmnybė, vienai net buvo paskambinę, nes britukė sekmadienį turėjo išeiginę ir aš dirbau viena. Tik ta stamboka rusiukė išsiaiškino darbo sąlygas iškarto ir padėkojus išėjo, nesulaukusi prizinio pasiūlymo - pamylėti managerį.
Vakar man buvo paaiškinta, kad laukiniuose vakaruose pensininkų tarpe labai madinga turėti specialius laikrodžius, kurie rodo tik savaitės dieną. Man turbūt pasitaikė nemadingos bobulės.
Tai vat, praeitą savaitę, vos nutolus nuo bobulės, kuri nežino kokią dieną gyvena (o iš tikro koks skirtumas, jei tą dieną nereikia niekur skubėti), pamačiau ant kavinės durų nuostabų užrašą - Full time staff requared. Heh... nagi užėjau ir tyru veidu pasiteiravau, ar galiu pabandyti be experienco? Yo.
Dalis II. Vergija.
Man paskambino vakare, ir pasakė, kad aš ateičiau kitą rytą 7 val. į darbą. Sistema kavinėje labai patogi ir paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio - keistoka. Užisakius maistą arba kavą prie baro, viskas atnešama prie stalelio - gauni užsakymo numeriuką ir kai padavėjos atneša užsakymą, jos garsiai šaukia numerį. Tada klientas turi malonėti atsiliepti, nes kitaip gali nieko negauti. Dvi dienass viskas buvo puiku. Be turkų, kavinėje dirbo anglakalbė mergina - mano kolegė padavalka :)) hmmm.. kadangi ji nebendravo su manim, net nesisveikino, tai taip ir nesužinojau - ji britė ar kokia australietė. Dėdė Vitalijus, kurie kavinėje plovė indus ir su kuriuo šnektelėdavome, išvis mano kad jai truputi su galva kažkas negerai. Man ji irgi atrodė keistokai, tiksliau jos maniera šypsotis - kažkaip išivėpdavo. Mergina labai jaunutė, nedaugiau 18, nors atrodo daugiausiai - 16. Gal todėl kad mažo ūgio ir smulkutė. Bet kuriuo atveju, seksualumo - 0. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad kaip aš įsikirtau, skelbimas kad reikalingos padavėjos nukabinamas tik tada, kai atsiranda ne tik sutinkančios dirbti vergiškomis sąlygomis, bet dar ir nieko prieš seksualiai patenkinti kolegas :) Atrodo neįtikėtina - darbas: 6 dienos per savaitę po 12 val. (plius pusvalandis užsidarius, nes reikia viską sutvarkyti), gaunant minimalų atlyginimą - £180. Pinigai mokami grynais, vadinasi oficialiai nesi įdarbintas. Viena savaitė depozito, sulaikanti, jei norėtum staigiai nebedirbti, tačiau jie gali atleisti be įspejimo. Paskaičiuokime: 6 darbo dienos po 12 val. = 72 val. per savaitę. Atlyginimas - £180 = per valandą uždirbi 2.5. Paskaičiaus dar valandas užsidarius, ganasi dar mažiau...... :) negaliu pasakyti kaip jiems sekasi. Tačiau man atrodo, kad ta britukę įdarbino oficialiai, ko gero per kokia nors jaunimo įdarbinimo programą, ir ji ko gero gauna truputį kitokį atlyginimą. O jos infantilus neseksualumas nesukelia problemų karšto kraujo turkams ir užgriuvus patikrinimui, labai puikiai galima pasiteisinti - va turime padavėją, o kitos tokios nerandame tai vis ieškome:)
III dalis. Turkas Don Žuanas.
reikia pastebėti, kad kavinės manageris - tikrai išvaizdus vaikinas. Manau, kad jis - pagrindinis šio projekto sumanytojas. Jau pirmą dieną, jis man pasiūlė susitikti po darbo, tačiau stengėsi kalbėti taip, kad kiti nematytu ir nieko neįtartų. Pirmą darbo dieną tikrai pavargau. Darbo ne tiek ir daug, bet ilgiau nepasėdėsi, todėl labai paskaudo kojos ir kažkodėl nugara. Trečią darbo dieną prasidėjo nesamonės - atėjo naujas kepėjas, maišė užsakymus ir viską susvilindavo. Kažkodėl svarbiausias turkas, kuris nekalba angliškai, ir tas kepėjas labai piktai pradėjo žiūrėti į mane. Bet juk negalima rėkti ant savų - todėl Ali - svarbiausias turkas viską išsirovė ant manęs ir dėdės Vitalijaus. Sekmadienį, kai manageris siūlė vėl susitikti, pasakiau kad eisiu kaip visada su kaimynais į karaoke ir jei nori - jis gali prisijungti. Turėjau plana pasikalbėti su juo apie darbą, nes jis kažkaip nesivargino informuoti manęs. Na šiaip jei pe tris dienas nepasakė, akd esi netinkama tai tarsi turėtu priimti? Kaip buvome su juo susitarę, jis man nepskambino, ir jo skambučio sulaukiau puse vienuoliktos beveik. Bobutę (vėl mistiškos bobulės!!!) vežė į ligoninę :) Pasedėjęs tyliai apie valandą, jis pasiklausė manęs, ar aš nemanau eiti namo? pusė dvylikos man pasirodė gan vėlu, nes ryt vel reikėjo keltis į darbą. Kavinė atsidaro 7 val. ryte. Trumpai: jis parvežė mane namo ir pradėjo mazintis, kad pasikviesčiau pas save. Galiu net neiti į darbą ryt :) Nes jis manęs nori. Šiaip sau - be įsipareigojimų. Kaip bonusą už tai kad dave darbo :)) Dar trumpiau: kitą dieną po darbo, man padavė pinigus ir pasakė: sorry darling....
:)visas tas dienas skelbimas, kad reikalingos padavėjos viliono merginas, kurių kartais ateidavo apie dešimtį per dieną. Reikia pastebėti: blondinėms pirmnybė, vienai net buvo paskambinę, nes britukė sekmadienį turėjo išeiginę ir aš dirbau viena. Tik ta stamboka rusiukė išsiaiškino darbo sąlygas iškarto ir padėkojus išėjo, nesulaukusi prizinio pasiūlymo - pamylėti managerį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą