pakalbėkime geriau apie bernus :)

na štai kokia nuostabi tema :)) aš kaip tik kavutės pasidariau ... :) pagalvojau kad bus į tema p;apasakoti kaip aš pašiurpinau kažkada viena miela žmogų pasakodama šį 'pokštą' (kokių visdėlto juokingų žodžių turime).
Buvo vieno bičiulio girtadienis. Nu Tomšiaus. :) atšventėm labai smarkiai savaitegalį, o tikroji gimimo diena buvo pirmadienį. kadangi taip spontaniškai užgriuvus gimkej aš ten atsiradau nepasiruošusi - t.y. be dovanos, nors ėjau kartu su kompanija ir viskas buvo paruošta. na kaip aš galėjau nepasveikinti Tomšiaus nuo saves? Jis padla - vandenis. kaip visi vandeniai megsta originalumą ir snobas. na žodžiu, einu aš visa poxmielinga tiesiai iš Tomšiaus gimttadienuio į darbąir audžiu mintį. Mintis buvo padaryti labai kičo staile supakuota mažą dovanikę ir kaip nors ją įteikti draugeliui nežinant. Tik nesusekė su neskoningais elementais. Kaip tyčia, neradau JIOKIO klaikaus popieriaus dovanoms pakuoti (ėjau pakeliui i visas parduotuves Laisvės Alėjoje). Nepasakiau, kad jubilialiatui įteikėme pypkę. Labai nesiderinantis su Tomšiaus išvaizda elementas. :)) vat.
Aš nupirkau gero kvapnaus tabako, nes nepavyko pasimėgauti dovana kai kam :) na žodžiu - pakeliui susimeistravo labai dailus supakavimas... net šilkinis kaspinėlis, džiovintos gėlytės ir drugeliai machaonai (žiur. žemiau). Kai nusivilkau į darbą ir supakavau - visos bobos aikčiojo.... heh... beliko įteikti Ai tiesa - dar laišką atprintinau - tipo sveikinimas nuo jo fan klubo. Kurjieriu pabūti sutiko kolega Mindė. Kadangi mano leidykla ir Tomšiaus redakcija buvo nepertoliausiai, tai nuėjome pėstute planuodami įteikimo ritulą. reikalas tas, kad Tomšiaus redakcijoje mane visi pažįsta, todėl negalėjau eiti pati nes nebutu paslapties. Mindė - dailus veikinas, elegantiškai ensiskutes ir su neklaikinio stailo kostiumu, didelėm rudom kaip veršio akim ir dovanėle, papuošta džiovintomis rožėmis ir drugiais iš plunksnų, tačiau vistiek kaip gyvais, atrodė pasakiškai. Jis nuėjo į redakciją (ak, pamiršau pasakyti, kad keletą kartų skaminome ten norėdami įsitikinti kad jubiliatas tikrai neatsivilko į darbą) - Mindė ir Tomšius vienas kito nepažysta visai, todėl gerb. Tomulis butų labai nustebęs, jei Minė butų įtekęs dovaną jam į letenas. veiksmas vyko taip: jau nupasakotas Mindė su jau nupasakota dovanėle ateina į redakciją ir pasiteirauja Tomšiaus.. visi pradeda šypsotis ir sako _ TIKRAi jo nėra. Tada Mindė paprašo perduoti jam dovaną, ir į smalsų bendradarbių klausimą nuo ko, atsako: inkognito. Ir išėjo išdidžiai.
Aš Tomšiui niekaip neužsiminia,. kad nesuprastu kad čia mano žaidimai. beje, po metų Mindė tapo mano tiesioginiu viršininku. O Tomšius po keletos dienų atėjo į b.O. ir prisėdęs išsitraukė pypkę ir tabako. Aš sėdėjau su Giedre aire ir jau buvau jai papasakojus nes pažadėjo niekam niekam nesakyti. Mes aišku tyliai pakikianome ir aš pradėjau aikčioti kaip kvepia tabakas.. na tipo Tomuk iš kur gavai? :)) Jis tiek pasimuistė ir nieko neatsakė. Aišku man vistiek buvo labai juokinga. Įdomu tik, ką jsi pagalvojo apie tą inkognitą? Po pusmečio mūsų firmai prireikė naujo bukleto ir dar kažko, mūsų maketuotojai buvo nelabai susidraugavę su dizainu ir labai apkrauti darbais, todėl pasiūliau Tomšių, nes jis kaip snobas norėjo pasimakaluoti tiksliau į savo CV įrašyti kad prisidėjo prie mūsų projekto. Iš tikro tai jis klasiškas maketuotojas, labai geras dizaineris ir architektūros pasaulio viltis ateitis ir trampampam. Tada mes su Minde slaptai kikiandavom kartu - nu kai Tomšius pasirodydavo leidykloje :)
aš jų biški pasiilgau išties....