vakar..... :) vakar buvo nuostabu - šį rytą atsibudau anksti, išgeriau kavos ir jau vos neatsikeliau iš lovos ruoštis darban. gerai kad pasižiūrėjau į užsirašymą - pasirodo sumaišiaudienas, ir turiu važiuoti visai į kitą vietą visai ne iš pat ryto :)) na tai nėra blogai iš esmės, tik dar kartą įrodžiau pati sau kad manimi pasitikėti galima ir reikia tačiau patikrinti irgi neprošalį, nors aš ir sakau kad nieko neužmirštu :)) neužmirštu tai tikrai, bet tai dar nereiškia kad nesumaišau :)
ir taip: vakar.... katik pažiūrėjau nuotraukas ir kikianau visą laiką. Pradedu nuo pradžios: paskambinau Lienočkai, pasakiau kad pasiilgau ir kad noriu kur nors kulturingai padrypsoti parkelyje kulturingai siurbčiojant vyną. Ir mes kultūringai susitarėm kultūringai susitikti ir pasivaikščioti, nes ji su Saša buvo susiruošę į dvasingą kultiūrinį pėsčiūjų žygį po parką. Tuo pačiu įsiaiškinome, kad gyvename netuoliese - 10-15 min. kelio. O Lea Valley parkas - visai panosėje mums abiem. Tai vienas didžiausių Londono parkų, po kurį ir buvo nuspręsta apsivaikšioti dvasingai ir be alkoholiškai. Ėjom ėjom ir sugalvojom, kad reikia nueiti parku iki kito Sašos ir Lidos, todėl jiems paskambinome, o jie pasirodo irgi bastosi po tą patį parką. Bet parkas labai didelis ir mes kokią valandą sugaišome, kol juos suradome. Aš juos visus nerealiai megstu, na ir kaip visus savo megstamiausius žmones matau labai retokai. kompanija nereali. mažai su kuo būna taip linksma ir įdomu - visada expromtu sugalvojama kažkas. Susitikimo proga buvo išgerta konjako, kurį dvasingai su savimi turėjo Saša su Lidočka. Pakui mane ir kitą Sašą išgrūdo pirkti alaus ir mes ilgai klaidžiojome vykdydami užduotį. Agh... Nupirkome vyno ir riešutėlių. vėliau atvažiavo dar Sergėjus ir ta mergina, kurios vardo aš neprisimenu, nes mačius ją gal kokius du kartus geriausiu atveju. Ne
svarbu. Sėdėjome kaip visada linksmai, Saša bandė nes atidaryti kažkokį dangtį ant kurio sedėjo, o Sergėjus atidarinėjo vyną atsuktuvu. Po galais, reikia pradėti nešiotis kamšiatraukį ;)) Sėdėjome ant kanalo kranto, prie užtvaros ir pro šalį plaukiantys du laivai sustojo - reikėjo atverti vartelius kanale. Kažkas iš musiškių puolė bendrauti su keliautojais ir pribėgęs pasakė - plaukiam su jais kartu, jie mus ima paplau
kioti!
kaip seniai aš neplaukiojau ant kubriko stogo.... kai trankydavomės jachta po Kauno marias aš beveijk niekada nesėdėdavau viduje... smagiausia sėdėti per štormą ant stogo, net kai jachta labai labai pasvirus ir smarkiai lyja lietus ir banguoja... tada tiksliau visų smagiausia :) vakar buvo ramus ir šiltas vakaras, lėtai plaukėme keistu laivu kanalais, bet aš sėdėjau ant stogelio ir grojant linksmai muzikytei, primenančiai Kosturicos filmus jaučiausi kaip reta gerai. Na taip... gyvenima pagražino dar ir saikingas kiekis (tikrai saikingas) alkoholio ir marichuanos, bet tas santykis taip pat buvo labai gražus ir teisingas. nemėgstu jausti kad esu apsvaigus, bet negaliu priešintis lengvam pakilėjimui :) ir ta muzika, kuri mus lydėjo visą kelią svaigino turbūt ne ką mažiau ... Beje, abu laivai - tai plaukiojantys namai, žmonės gyvena juose ir keliauja nuolatos. mes buvom
e jų svačiais. Kitame laive žonės turėjo dobermano kalę. mes visi galvojome, kad ji labai jauna, nedaugiau metų, pusantrų, tačiau kai atplaukėme į kažkur, ir dar ilgokai ant kranto kalbejomes ir šokome pagal Kosturicos muziką ir dar kažkokį džiazą, jos šeimininkė papasakojo, kad šunėkui jau 17 metų, ji serga vėžiu ir tikrai, jos papilvėje pamatėme didelį guzą... gaila šunelio, labai meilas gražus ir draugiškas dobermanas. Žmonės ją priglaudė neseniai, kai auglys jau buvo didelis ir sako kad jau beviltiška ją operuoti. Na bet tiek ilgai retas šuo ir taip išgyvena.
kelionėje dar labai įdomu buvo stebėti, kaip veikia šiuzas. priplaukėme vartus, kurių kitoje pusėje vandens lygis buvo pora metrų žemesnis - reikėjo aplaukti, kol jis susilygins ir vartai atsivers. Palengva grimzdome su visu vandeniu žemyn ir tai kėlė naujus fantastiškus pojučius. Ah žinoma, pabaiga :)
važiavome autobusiuku namo - vienam Sašai ir Lidai reikėjo persėsti ir aš išlipau su jais nes man ten buvo arčiau. Ir kai išlipome, porelė susiginčijo, kuri sturėjo prižiūrėti kuprinę su jų turtu - palikta be dėmesio kuprinė nuvažiavo toliau autobusu. BetLienochka ir Saša ją igelbėjo - tik teko apeiti keletą sustojimų jos pasiimti...
ir taip: vakar.... katik pažiūrėjau nuotraukas ir kikianau visą laiką. Pradedu nuo pradžios: paskambinau Lienočkai, pasakiau kad pasiilgau ir kad noriu kur nors kulturingai padrypsoti parkelyje kulturingai siurbčiojant vyną. Ir mes kultūringai susitarėm kultūringai susitikti ir pasivaikščioti, nes ji su Saša buvo susiruošę į dvasingą kultiūrinį pėsčiūjų žygį po parką. Tuo pačiu įsiaiškinome, kad gyvename netuoliese - 10-15 min. kelio. O Lea Valley parkas - visai panosėje mums abiem. Tai vienas didžiausių Londono parkų, po kurį ir buvo nuspręsta apsivaikšioti dvasingai ir be alkoholiškai. Ėjom ėjom ir sugalvojom, kad reikia nueiti parku iki kito Sašos ir Lidos, todėl jiems paskambinome, o jie pasirodo irgi bastosi po tą patį parką. Bet parkas labai didelis ir mes kokią valandą sugaišome, kol juos suradome. Aš juos visus nerealiai megstu, na ir kaip visus savo megstamiausius žmones matau labai retokai. kompanija nereali. mažai su kuo būna taip linksma ir įdomu - visada expromtu sugalvojama kažkas. Susitikimo proga buvo išgerta konjako, kurį dvasingai su savimi turėjo Saša su Lidočka. Pakui mane ir kitą Sašą išgrūdo pirkti alaus ir mes ilgai klaidžiojome vykdydami užduotį. Agh... Nupirkome vyno ir riešutėlių. vėliau atvažiavo dar Sergėjus ir ta mergina, kurios vardo aš neprisimenu, nes mačius ją gal kokius du kartus geriausiu atveju. Ne
svarbu. Sėdėjome kaip visada linksmai, Saša bandė nes atidaryti kažkokį dangtį ant kurio sedėjo, o Sergėjus atidarinėjo vyną atsuktuvu. Po galais, reikia pradėti nešiotis kamšiatraukį ;)) Sėdėjome ant kanalo kranto, prie užtvaros ir pro šalį plaukiantys du laivai sustojo - reikėjo atverti vartelius kanale. Kažkas iš musiškių puolė bendrauti su keliautojais ir pribėgęs pasakė - plaukiam su jais kartu, jie mus ima paplau
kioti!kaip seniai aš neplaukiojau ant kubriko stogo.... kai trankydavomės jachta po Kauno marias aš beveijk niekada nesėdėdavau viduje... smagiausia sėdėti per štormą ant stogo, net kai jachta labai labai pasvirus ir smarkiai lyja lietus ir banguoja... tada tiksliau visų smagiausia :) vakar buvo ramus ir šiltas vakaras, lėtai plaukėme keistu laivu kanalais, bet aš sėdėjau ant stogelio ir grojant linksmai muzikytei, primenančiai Kosturicos filmus jaučiausi kaip reta gerai. Na taip... gyvenima pagražino dar ir saikingas kiekis (tikrai saikingas) alkoholio ir marichuanos, bet tas santykis taip pat buvo labai gražus ir teisingas. nemėgstu jausti kad esu apsvaigus, bet negaliu priešintis lengvam pakilėjimui :) ir ta muzika, kuri mus lydėjo visą kelią svaigino turbūt ne ką mažiau ... Beje, abu laivai - tai plaukiojantys namai, žmonės gyvena juose ir keliauja nuolatos. mes buvom
e jų svačiais. Kitame laive žonės turėjo dobermano kalę. mes visi galvojome, kad ji labai jauna, nedaugiau metų, pusantrų, tačiau kai atplaukėme į kažkur, ir dar ilgokai ant kranto kalbejomes ir šokome pagal Kosturicos muziką ir dar kažkokį džiazą, jos šeimininkė papasakojo, kad šunėkui jau 17 metų, ji serga vėžiu ir tikrai, jos papilvėje pamatėme didelį guzą... gaila šunelio, labai meilas gražus ir draugiškas dobermanas. Žmonės ją priglaudė neseniai, kai auglys jau buvo didelis ir sako kad jau beviltiška ją operuoti. Na bet tiek ilgai retas šuo ir taip išgyvena.kelionėje dar labai įdomu buvo stebėti, kaip veikia šiuzas. priplaukėme vartus, kurių kitoje pusėje vandens lygis buvo pora metrų žemesnis - reikėjo aplaukti, kol jis susilygins ir vartai atsivers. Palengva grimzdome su visu vandeniu žemyn ir tai kėlė naujus fantastiškus pojučius. Ah žinoma, pabaiga :)
važiavome autobusiuku namo - vienam Sašai ir Lidai reikėjo persėsti ir aš išlipau su jais nes man ten buvo arčiau. Ir kai išlipome, porelė susiginčijo, kuri sturėjo prižiūrėti kuprinę su jų turtu - palikta be dėmesio kuprinė nuvažiavo toliau autobusu. BetLienochka ir Saša ją igelbėjo - tik teko apeiti keletą sustojimų jos pasiimti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą