nusivilimai...

vakar buvo Seriogos gimke :) ir ta proga aš vėl neturiu draugiu :) ko gero turėčiau susivokti galų gale kad neskirta man jų blin. Trumpai - bijau kad galutinį tašką vėl padėjo mano pasirodymas kompaijoje su mini. Labai mini suknyte, kuri verčia vyrus sakyti daug komplimentų o moteris pergyventi ar aš nesušalsiu užsimenant apie galimybę išvis su bikini atslinkti. :) Iš tikro senokai nebuvau su tikru miniaku, todėl kai Lenka atsiuntė sms kad renkamės su iškilmingai tusovna apranga kažkokiame pub'e, man susikūrė visai linksma nuotaika žaisti balių... Pamiršau kad prieš du metus po mano gimkės Lenka buvo nustojus su manim bendrauti. Labai juokinga išties, bet jei ji jaučia viršsvorį (pabandyk jo nejausti kai jis nemažiau kaip 20kg) - kodėl aš taip pat turiu tunoti džinsuose? Ji sau leidžia kartais dėtis puse šlaunų tedengintį sijonelį, su kuriuo atrodo kaip balionas papuoštas karnavalui... na žodžiu, pasedėjus pub'e (šventiškai tusine apranga buvau aš vienintelė - maža juoda suknytė, plonytės juodos pėdkelnės, kareiviški kerzokai (dr. martens :)P) ir man puikusis automato šovinių diržas per klubus, ak bos nepamiršau swarowsky blizgantį ausyje)...


Viskas butu dzin, bet nafik reikėjo mane palikti gatvėje su girtu Žeka... Nu Ženia - šiaip labai mielas pankiūkštis, žmogus kūribingas ir rašantis kaip ir dauguma mūsų kompanijoje...
Niekada nesinarkušina - net žolės neįsiūlysi, bet užtat geria kaip arklys :) Ir padaryti tai slaptai kad aš nepastebėčiau kaip jos su javoru pasiplovė. Paskui atsiuntė javorą kad pakviestų Andriu, kuris buvo likęs su mumis. Aš stovėjau isižiojus. Na išgerę tai visi buvome, bet aš tokais atvejais išsiblaivau akimirksniu. Juk tai paprasčiausiai padliška. Draugai vadinasi...

na ir ka :) sugriuvo dar viena iliuzija. Nesijaučiu iš esmės nelaiminga. Pofik. Dar truputi pasivartaliosiu lovoje ir igriusiu į lavandų ir baltųjų lelijų vonia... reikia pemza išbandyti naują - sako padai tampa švelnūs kaip kūdikių užpakaliukai :)