antradienis, birželio 13, 2006

pasaka apie keturis paukščius (geriu brendi)

bandau prisiminti... žodžius už kuriuos jaučiu dėkingumą V.V.Lansbergiui. Nes jie gražūs. Nes jie suteikė spalvas :) galiu nevisai tiksliai prisiminti, bet labai noriu pabandyti...

ir tada vienas mirusių tarė:
- aš miriau, kai niekam nereikėjo mano meilės.

tada atskrido juodas paukštis
ir tūpė jam ant veido

antras mirusių pasakė:
- aš miriau kai tėvynei reikėjo mano kraujo

tada atskrido raudonas paukštis
ir tūpė jam ant veido

o trečias mirusių tarė:
- kai niekam nereikėjo mano meilės
ir kai žemė sugėrė mano kraują -
aš gimiau....

tada atskrido žalias paukštis
ir tūpė jam ant veido

o ketvirtas jų pasakė:
- man gera buvo mylėti,
o mirties aš nepamenu...

tada atskrido baltas paukštis
ir tūpė jam ant veido

---------------------

katik mano lyriškai ašaringą nuotaiką sugadino Mauras blin.. IRC pasiguode kad norėjonpasivadinti G tašku, bet jau užimtas nickas. Aš jam pasiūliau pasivadinti tašku o. Iš momentaliai sukūriau versiją, kad tai valdantis erotinis taškas, kuris keikvienam asmeniui yra individualiai skirtingose vietose. bet netyčia ji palietus galima beveik komos būseną sukelti. O jei tyčia? Tada valdai! bet jis pas kiekvieną individualiai skirtingose vietuose.
Mauras patikėjo ir * guardian isejo ieshkoti O tasko.. :)))
o gal ras?

Komentarų nėra: