tai vat... buvo paskutinis kartas kai aš tariausi su lietuviais Lodone. Kėliausi įpenktą ryte, šuoliavau po didmensį ant akštakulnių, sumokėjau už metro bilietą 12.45 svaro ir ką jūs manote? neradau to viešbučio :)))
Šiaip tai man iškart reikėjo pareikalauti, kad tikslų adresą pasakytų. Atais - nežinau......
***
blin užmigau vakar berašydama :))) šį unikalų sugebėjimą jau minėjau ne kartą... pamenu esu porą kartų kažkada užmigus eidama ;) tiesa tai buvo jau arti išsekimo... dirbau radijo stoty 3-4 naktis per savaitę, plius dieninins eteris ir gaileavau laiko miegui :) vidutiniškai per parą miegodavau tris valanas. kaip čia paskui nemiegosi vaikščiojant? baisiausia kad užmigau eidama į darbą nuo 11 val. o dar visa naktis prieš akis buvo. Keistas jausmas.. atsibudau pajutusi kad smunku žemyn, ir nespejau susmukti. Bet jau buvau kažkur pažemy. Turiu kitą nerealią savybę, kurios dėka nekartą esu išvengusi rimtų sužalojimų - turiu fantastišką reakciją. Tokią, kurį pralenkia mano sąmonę ir supratimą. tik vėliau dažnai suvokiu kas grėsė ir tada pasidaro baisu dažnai :)) šią žiemą tiesiog stebūlas buvo kaip sugebėjau iššokti iš po greitai riedančios mašinos ratų ir išvis kaip tai sugebėjau padaryti nes šuolis buvo atgal... jau mintyse buvau pasisveijkinusi ir su velniais ir su angelais (nežinojau pas ką pakliusių, nors įtariau). Vairuotojas pradėjo stabdyti tik kai aš jau buvau atšokusi į šoną ir automobilis važiavo pro mane. Iš paskos jo važiuojantis automobilis padarė dar vieną stebuklą - neatsitrenkė į jį.
Na aš čia iš tikro kaip kokia marazmatikė pensininkė nukrypau į lankas, o norėjau tik iškoneveikti tautiečius Londone :))) ir save truputį. Nors man pasisekė, jaučiu jei bučiau tą viešbutį radusi, būtų dar blogiau buvę. Bet aš juk laimės vaikas ir vilties aišku.... Bet man kažkodėl dėl to labai smagu :)
ar žinote, kodėl gyvenu nugalėdama savo suicidini polinkį išeiti?
tik todėl kad įdomu...
Šiaip tai man iškart reikėjo pareikalauti, kad tikslų adresą pasakytų. Atais - nežinau......
***
blin užmigau vakar berašydama :))) šį unikalų sugebėjimą jau minėjau ne kartą... pamenu esu porą kartų kažkada užmigus eidama ;) tiesa tai buvo jau arti išsekimo... dirbau radijo stoty 3-4 naktis per savaitę, plius dieninins eteris ir gaileavau laiko miegui :) vidutiniškai per parą miegodavau tris valanas. kaip čia paskui nemiegosi vaikščiojant? baisiausia kad užmigau eidama į darbą nuo 11 val. o dar visa naktis prieš akis buvo. Keistas jausmas.. atsibudau pajutusi kad smunku žemyn, ir nespejau susmukti. Bet jau buvau kažkur pažemy. Turiu kitą nerealią savybę, kurios dėka nekartą esu išvengusi rimtų sužalojimų - turiu fantastišką reakciją. Tokią, kurį pralenkia mano sąmonę ir supratimą. tik vėliau dažnai suvokiu kas grėsė ir tada pasidaro baisu dažnai :)) šią žiemą tiesiog stebūlas buvo kaip sugebėjau iššokti iš po greitai riedančios mašinos ratų ir išvis kaip tai sugebėjau padaryti nes šuolis buvo atgal... jau mintyse buvau pasisveijkinusi ir su velniais ir su angelais (nežinojau pas ką pakliusių, nors įtariau). Vairuotojas pradėjo stabdyti tik kai aš jau buvau atšokusi į šoną ir automobilis važiavo pro mane. Iš paskos jo važiuojantis automobilis padarė dar vieną stebuklą - neatsitrenkė į jį.
Na aš čia iš tikro kaip kokia marazmatikė pensininkė nukrypau į lankas, o norėjau tik iškoneveikti tautiečius Londone :))) ir save truputį. Nors man pasisekė, jaučiu jei bučiau tą viešbutį radusi, būtų dar blogiau buvę. Bet aš juk laimės vaikas ir vilties aišku.... Bet man kažkodėl dėl to labai smagu :)
ar žinote, kodėl gyvenu nugalėdama savo suicidini polinkį išeiti?
tik todėl kad įdomu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą