aš pasipiktinus jeika ir kompe laikrodis rodo 00:05

tuoj paleisiu muzikq visu garsu... Mane pažadino taikiai užsnudusią: kodėl aš neatėjau į tusą kieme? Bliat. tegu dar kasnors atslenka... :/ Reikaliuka stokass, kad šiandien (sorius jau - vakar) vienos mano kaimynkos iš kaimynų slovakų šaikos - Dashos gintadienis. Dieną buvau po saulę pasivaikčioti ir nupirkau labai gražių rožyčių ją pasveikinti, už ką dabar ir "kenčiu". pasveikinau be jiokių kėslų būti pakviestai į vakarėlį ar pan. Šiaip buvo tartasi su pažystamais (na nevadinsiu jų draugais... :)) vakarop tiksliau naktį lėkti į kokį tais outdoora vėl, bet kažkaip negavosis. Aš dėl to irgi neverkiu labai, Man gerai namie jeika, nors kartais norisi ištrūkti ir nutrūkti kur nors. Tiesa pasakius aš niekada nebuvau namisėda. :) Tačiau visada buvau ir likau išranki kompanijai žmonių, su kuriais bendrauju. Krtais man geriau su jais nebendrauti :) Aš pati sau - gera kompanija ir vertinu save kaip gerą kompanjoną nesiūlydama jo betkam vat :)P tai nereiškia kad man pakanka būti su savim - toli grąžu ne, tačiau žiūrėdama į save kaip į lygiaverti beveik kompanjoną pati sau aš išvengiu kai ko ko norėčiau išvengti. Su keikvienu elgiuosi taip, kaip norėčiau kad elgtusi su manim. Ir jei kartais būnu įžuli, grubi, akiplėšiška ir kitokia baisūnė - aš visada pasakau sau - jei as busiu tokia kaip tas žmogus, su kuriuo taip elgiuosi - tegu su manim irgi taip elgiasi.... na pakaks. ko as supykau? mane katik pažadino deborh, atejusi apsiklausti kodėl aš neateinu į kiemą pas juos. Prieš valandą ar pusantros to paties ateję klausė Valentinas... paprastas dalykas (ištikro tai manau kad man ten butų buvę nuobodu, bet bučiau nuėjus trumpam) aš pasveikinau Dashą dar dieną, ji pasakė kad vakare bus party ir kad welcome vsio takoje. Bet jie nėra man draugai, ir jei sunku užlipto laiptais iki mano kambario - galima pašaukti mane iš kiemo - mano langai juk i sodelį :) beje, kai buvau nusileidus į virtuvę ledo - Martinas, Dashos vaikinas (jis kaimynas juk taip pat) buvo ten ir nei vienu zodziu neuzsiminė, kad atečiau. na man biški dzin jeika. Jausčiausi tikrai nejaukiai atslinkusi šiaipsau, net neisivaizduoju kaip reiktu elgtis atejus ten. Juk skirtumas - tau pasako - va mes jau renkamės kieme - ateik, ir atėjus tiesiog kažkai trintis aplink. Pakvietimą kai pasveikinau galiu skaityti tik mandagumo apraišką gavus pasveikinimą. Na gal mano supratimas apie gimimo dieną skiriasi nuo jų ir viskas butų dzin... nafik mane žadinti? Dashai juk nepritrūko manęs ir ramu.
reiktų pastebėti, kad kai sveikinau su gimtadieniu Deborah (Monika su Janu nesiteikė pasiūlyti pvz pasveikinti kartu bet mes ir netapome draugais kaip žinia) - ji sėdėjo su martinu ir Janu koridoriuje ir kažką gėrė. padovanojau jai butelį vyno 0 ji nedarė gimtadienio, tai galvojau šiaip pasėdėsim pagurkšnosim.Aš juk nedirbau tada, su pinigais buvo nelabai kas... Paakius ačiu Deborah pratęsė pokalbi su kitais kaimynais ir net nepasiūlė man prisėsti prie jų. Buvo keistoka bet dzin. Aš turbūt pasirodysiu pernelyg manieringa, bet gal tik pasirodysiu... einu pažaisiu nes nesimiega dabar :|