blin turiu pavydėtiną sėkmę... Vaikystėje namą kuriame gyvenau vadino Pasakų nameliu, todėl, kad iš 7 jame buvusių butų 2juose gyveno pedikai (vienas stukalino policijai ar kažkur panašiai todėl į jo bezpridėlus instancijos žiūrėjo atlaidžiai, o visas rajonas žinojo, kad be berniukų jis dar myli savo šunį - didelį ryzenšnaucerį (o va kuriairiaspalvių asmenybių....
s kurį tiksliai mylėjo ir kaip nežinau :)))), kurio per 10 metų nei karto nebuvo suleidęs su kalyte. Kita sgyveno su daugiau nei 30 metų už jį vyresne moterim (susituokę), dirbo chemijos mokytoju ir tvirkino berniukus (policija berniukus dažnai apsvaigusius ir nuogus iš jo buto išveždavo, motinos lauždavo duris, bet policija ir jo kažkodėl nelietė, kaip manote kodėl?) , viena šizofrenikė, kuri pasikorė budama apie 80 metų norėdama atkeršiti dukrai ir visokių kitokių įv
Dabar panašų bet santūresnį džiaugsmą apturiu gyvendama Londone. Tikrai santūresnį, tačiau visdėlto drąsiai savo namą galiu vadinti Pasakų Namelis II. Apie Deborah ir net truputį apie Jan'ą jau rašiau, apie idiotus rumunus jau pasiguodžiau... smulkmenos tai žinoma...
bet paveizėkit ką radau virtuvėje grįžusi iš darbo:
aišku, tik nuotraukoje laiškas atrodo parašytas krauju, nors iš Deborah nenustebčiau... kas juokingiausia, Vasilia - tai tas idiotas rumunas, kurio aš negaliu pakęsti, per 5 metus taip ir nesugebėjo išmokti suprantamai slebezivoti angliškai o ką jau kalbėti apie skaitymą.. Debie tikrai neturi ką veikti, rašydama jam laiškus ant sienos ir rengdama koridoriuje press-konferencijas. Na ką padarysi, kiekvienas linksminasi savaime. tas Sally, kažkoks indusas-babajusas-rabeskas, gyveno trumpai p[alyginti mūsų name. Per tą laiką spėjo man pakiaulinti (ir vėl su nelemtuoju BT) ir visaip kitai įkyrėti. Iki šiol jei jį pamatau pradedu tyliai urgzti...
šalia laiško ant sienos buvo įrengta barikada:
sakyčiau na ne veltui šianakt pabudus ir tamsoje pažiūrėjus į apačioje lampos gaubto pakabintą dream catcherį, pagalvojau kad ten didelis šikšnosparnis. klaip vampyras. Žinojau kad ten mano mylima stlaismanas, tačiau naktis vistiek mane gazdino. Todėl liepiau sau miegoti kad neprisibijočiau... :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą