sekmadienis, rugsėjo 03, 2006

brutalus subtilumas...

Ką tik pasižiūrėjau dar vieną siaubo filmą.... :) labai dvejojau, ar žiūrėti tą serialą "Masters of Horror" toliau (kai kuriuosfilmus galima pasižiūrėti nedideliame ekranėlyje tiesiai websaite). Ir nuspręndžiau žiūrėti. Tik ne prieš miegą ;)) bent jau apsistengti kad tai nebūtų vėlai vakare. Noriu išsaugoti savo ramų miegą ir gražius sapnus. nors nemanau kad siaubiakai juos įtakotų :) Kodėl nusprendžiau žiūrėti? dėl savisaugos ;) pačios elementariausios :) man kartais pačiai pasidaro keista kaip aš išsisuku išvisokių įvykių. Dar mokykloje pastebėjau, kad traukiu visokiuspuspročius ir keistuolius ;) aš tyčia švelniau pasistengiau išsireikšti. Man kažkas kažkada aiškino, kad taip yra dėl mano stipraus biolauko. Yra tokia monių kategorija, kuriuos išsirenka pvz. praeiviai, kai jiems reikia pasiklausti kelio, sužinoti keik valandų ar panašei. Paprastai šie žmonės susilaukia įpatingo dėmesio iš visokio plauko neaiškių tipų. Aš kartais nejaučiu baimės jausmo ir tai nevisada gerai :) arba jis ateina pavėluotai, post factum. Manau kad tai informacijos trūkumas - aš vengiu visokių kriminalinių žinių, katastrofų aprašytmų ir panašei. Laikas nuo aliko reikia prisiminti, kad "juoda ranka tyko už kampo" :)))

Juk daugiau kaip metus leidau savo kaimynams vogti iš savo kambario - negalėjau patykėti, kad tokie mieli žmonės gali taip elgtis. Vis galvojau kad čia aš tokia išsiblaškiusi... Balandį pradėjau rakinti kambarį net kai einu į vonią - "mielieji" kaimnai buvo sumaišty - Janas tris dienas mane pamatęs sutrikdavo taip kad net iš tolo tai matėsi, o Monika tiesiog nusisukdavo. Po to kai pradejau rakinti kambarį - mano išsiblaškymas gerokai sumažėjo - tiksliau aš nustojau pasigesti pinigų ir daiktų. sakykite kad man vaidenasi kad tai kaimynų darbas...
Paskaičiavau kad vien praeitą rudenį taip man "pranyko" nemažiau £300...


Vienas blogumas - jau trečia para negaliu atsikratyti vienos pabaisos vaizdo, pasižiūrėjus vieną seriją... Nesapnuoju košmarų :) tiesiog stovi ta padla tarsi prieš akis... O filmas kurį žiūrėjau dabar - Japonų režisieriaus Miiki "Imprint". Aš kaip visada likau sužavėta japonų menu. Kažkodėl viskas, kas mane žavi iki sustabarėjimo būna sukurta japonų :) gal nebent šokyje juos prelenkia indų meistrai ir žinoma mano ugnis - flamenco. Tik nepagalvokite, kad man patiko labai pigus falsifikatas "Memories of a Geisha". Manau kad tikros geišos žiūrėjo tą filmą kaip komediją - taip išsityčioti iš garsiųjų kurtizanių... Japonijoje geisha ir prostitutė - dvi labai skirtingą visuomeninę padėtį užimančios moterys ;) tai kad vienai fizinis darbas - kita paverčia menu. Menu, vertu pasigerėjimo. Taip, jai už tai moka, lygiai taip pat kaip moka tapytojui už paveikslą, chirurgui už grąžintą gyvenimą, kunigui už suteiktą palaiminimą. Aš nepiktažodžiauju - tai kas daroma veltui - juk nevertinama ane? Ir netikima tuo kad duodama veltui... Ko gero ir neverta tikėti, kad galima gauti kažką dykai. kažką vertingo. Dykai - makaronai ant ausų ir spamas emaile :) tačiau ir už juos mokame ir kartais labai brangiai :) Juk yra brangesnių dalykų už pinigus....
Dabar pasižiūrėjau į veidrodį ir nusijuokiau :) buvau pamiršus, kad ryte susismeigiau plaukus susuktus i kuodeli juoda lakuota japonišką valgymo lazdele, papuošta miniatiūra :)) Turiu keletą tokių lazdelių tik naudoju jas ne pagal paskirtį: susisegti plaukus, pamaišyti kavą ir į rozetę jungiant europietiško tipo jungiklį, dvieju kojelių :) UK, jei nežinote, rozetės triju angų :)


Kuo čia dėtas brutalus subtilmas? Imprint - japonų režisieriaus baisiakas, pilnas sadistiškų scenų, mistikos ir labai gražių vaizdų. gal jumspasirodys kitaip - mane tokie vaizdai keri. Aš, beje, ne apie smurto scenas. kiekvienas žiūrime savo akimis... mano akys mate tikra siaubo filmą japonų stiliuje. aš pakiaupusi, pasibaisėjusi ir tuo pačiu sužavėta. os.

Komentarų nėra: