katik pasiiūrėjau SP seriją, kurios visada vengiau - Kennys dies :/ nenorėjau kad mano mylimiausias personažas numirtu. Na taip tai multikas :) bet visu geriausias pasaulyje ir dabar sedžiu apsižliumbusi ... lygiai prieš penkis metus, tada buvo sekmadienis - man paskambino anksti ryte ir pasakė kad moirė mama... ji mirė ligoninėje. paskembino ir labai trumpai ir robotiškai pareiškė:vakar vakare jsų motina numirė. kada galte atvykti pasiimti palaikų? aš buvau šoke ir staigiai bandžiau susibvokti iš miegu, kaip man tuos palaikus reikės atsigabenti į savo kambarėlį ir ką toiau daryt. Paskui paskambinau tetai ir ji pasakė, kad reikia kreiptis į laidojimo tarnybą - jie viską sutvarko. Taip ir nutiko. Nesupratau tik kodėl ta paskambinusi moteris man taip pasakė. mamą palaidojome rugsėjo 11 - vakare abdujusi sedėjau su draugais ir nieko nesuprasdama žiūrėjau į televizorių, kuriame rodė kaip lektuvas rėžėsi į Niujorko dangoraižį... iš pradžiu galvojau kad naujas katastrofinis filmas reklamuojamas.
Per mamos laidotuves susipykau su dviejų parapijų kunigėliais :) ji nebuvo religinga, katalykybė man ivis nesuprantamas ir keistas dalykas. Vsdėlto nusprendėme kad tebunie su šventu palaiminimu jos kelionė į dausas. kadangi ji buvo pašarvota Ąžuolyno parapijos laidojimo namuose sekmadienį, tai su teta ten ir kreipėmės. Klebonas - piktas ir nemaloios išvaizdos senis, pareiškė kad ji gyveno ne jo rajone ir jam nepriklauso ją laidoti :) nesvarbu kad ji greitimame pastate pašarvota. Ne jo rajonas, taip ir pareiškė. Ir išvis kodėl jo prie mirties patalo niekas nekvietė ir trampampam... liepė ryte kreiptis į savo parapiją. :) paskambinau ten iš pat ryto ir kaip manote ką išgirdau? o kur anksčiau buvote? kodėl tik dabar sugalvojote kad kunigo reikia ;) neisivaizduoju kas butų buvę, jei aš mamai kunigą bučiau atvedusi... bet jau kad ji mane prakeiktu tai tikrai garantuoju :) pasakiau: kreipiamės tada kada prireikė, ar dievui svarbu, kad iš anksto neužsiregistravau? TAIP - atsakė, dievui labai svarbu, kad kreiptumėtės iš anksto o ne paskutinę akimirką. Nevažiuosime :)
ačiu už tokį dievą....
viskas susisuko taip, kad mano draugai sužinoję, kad nepavyko susitarti su dvasiškaisiais tarnais, nulėkė į pransiškonų vienuolyną ir susitarė su labai nuostabiu žmogum - kunigu-vienuoliu tėvu Severinu... Tai be abejonės, vienas iš pačių nuostabiausių pasaulio sutvėrimų :) Jis atidėjo skubisu reikalus ir atvažiavo iš karto. Ąžulyno parapija pažadėjo paskolinti ryžių, kurio reikia šventinant kapą, tačiau tas dėdė davatka, kuris žadėjo taip ir neatnešė jo. Tėvas Severinas tik ranka numojo ir išvažiavome be kryžiaus. Ak aš nepasakojau apie kovą su kapinių viršininku prieš laidotuves ryte dėl vietos šeimos kape? tai buvo gan juokinga istorija ištikto.. bet tiek to :) kažkodėl iki šiol labai aiškiai prisimenu kaip vienas duobkasys užkasant kapą garsiai pasakė 'bliat' ... tai buvo taip nevietoje, kad aš pasijaučiau komedijoje... ir niekada nepamiršiu tėvo Severino trumpos kalbos prie kapo.. nors nesupratau beveik nė vieno žodžio :) nepamirši to skaidraus gerumo, kuris spinduliavo iš vienuolio... žmogaus kurio tyrumu negalėjau abejoti. Ak, nesupratau ką jis kalba ne tik aš - jis kilmės vokietis, kalbantis lietuviškai bet su baisiu akcentu.. ir mano mamos vienmetis buvo.. ačiu jam :)
tą dieną buvo ir viena sdžiugus įvykis. Iš Vilniaus atvyko vyriausias mamos brolis, likęs vienintelis iš jų - buvo trys broliai ir jauniausia sesuo - mano mama. Dėdė Vytas - architektas gyveno Vilniuje ir matydavau jį įpatingai retai. Metus prieš mamos mirti brolis nugręžė babkių iš sesers nes važiavo į dėdės Vyto laidotuves. Sesuo juk Vokeitijoje, o aš apie tas laidotuves sužinojau post factum. Truputį nustebau, kad man nepranešė ir kad važiuoja brolis ir niekas neiko man nesako :) bet kadangi aš nei giminės fanė nri laidotuviu mėgėja tai nesiparinau :) Todėl pamačius dėde nejučiom sušukau: Dėde Vytai, jūs gyvas???
Jis nustebo truputi ir pasakė - taip oką? :)) tikrai apsidžiaugiau :) būdamas virš 70 jis atrodė stiprus ir sveikas, daug jaunesnis nei būtų galima įtarti. Pragyveno visus ...
Na gana ašaroti :)
susiradau šiandien online programavimo kursus :) o dabar veluoju i parką - senai matytų bičiulių susitikimas. Vakar su Lenočka iki pusės dvylikos gerėme ant kanalo kranto šampaną iš butelio kakliuko ir kalbėjom biliaką :) pasiilgau - tai labai šauni kompanija ;)
Per mamos laidotuves susipykau su dviejų parapijų kunigėliais :) ji nebuvo religinga, katalykybė man ivis nesuprantamas ir keistas dalykas. Vsdėlto nusprendėme kad tebunie su šventu palaiminimu jos kelionė į dausas. kadangi ji buvo pašarvota Ąžuolyno parapijos laidojimo namuose sekmadienį, tai su teta ten ir kreipėmės. Klebonas - piktas ir nemaloios išvaizdos senis, pareiškė kad ji gyveno ne jo rajone ir jam nepriklauso ją laidoti :) nesvarbu kad ji greitimame pastate pašarvota. Ne jo rajonas, taip ir pareiškė. Ir išvis kodėl jo prie mirties patalo niekas nekvietė ir trampampam... liepė ryte kreiptis į savo parapiją. :) paskambinau ten iš pat ryto ir kaip manote ką išgirdau? o kur anksčiau buvote? kodėl tik dabar sugalvojote kad kunigo reikia ;) neisivaizduoju kas butų buvę, jei aš mamai kunigą bučiau atvedusi... bet jau kad ji mane prakeiktu tai tikrai garantuoju :) pasakiau: kreipiamės tada kada prireikė, ar dievui svarbu, kad iš anksto neužsiregistravau? TAIP - atsakė, dievui labai svarbu, kad kreiptumėtės iš anksto o ne paskutinę akimirką. Nevažiuosime :)
ačiu už tokį dievą....
viskas susisuko taip, kad mano draugai sužinoję, kad nepavyko susitarti su dvasiškaisiais tarnais, nulėkė į pransiškonų vienuolyną ir susitarė su labai nuostabiu žmogum - kunigu-vienuoliu tėvu Severinu... Tai be abejonės, vienas iš pačių nuostabiausių pasaulio sutvėrimų :) Jis atidėjo skubisu reikalus ir atvažiavo iš karto. Ąžulyno parapija pažadėjo paskolinti ryžių, kurio reikia šventinant kapą, tačiau tas dėdė davatka, kuris žadėjo taip ir neatnešė jo. Tėvas Severinas tik ranka numojo ir išvažiavome be kryžiaus. Ak aš nepasakojau apie kovą su kapinių viršininku prieš laidotuves ryte dėl vietos šeimos kape? tai buvo gan juokinga istorija ištikto.. bet tiek to :) kažkodėl iki šiol labai aiškiai prisimenu kaip vienas duobkasys užkasant kapą garsiai pasakė 'bliat' ... tai buvo taip nevietoje, kad aš pasijaučiau komedijoje... ir niekada nepamiršiu tėvo Severino trumpos kalbos prie kapo.. nors nesupratau beveik nė vieno žodžio :) nepamirši to skaidraus gerumo, kuris spinduliavo iš vienuolio... žmogaus kurio tyrumu negalėjau abejoti. Ak, nesupratau ką jis kalba ne tik aš - jis kilmės vokietis, kalbantis lietuviškai bet su baisiu akcentu.. ir mano mamos vienmetis buvo.. ačiu jam :)
tą dieną buvo ir viena sdžiugus įvykis. Iš Vilniaus atvyko vyriausias mamos brolis, likęs vienintelis iš jų - buvo trys broliai ir jauniausia sesuo - mano mama. Dėdė Vytas - architektas gyveno Vilniuje ir matydavau jį įpatingai retai. Metus prieš mamos mirti brolis nugręžė babkių iš sesers nes važiavo į dėdės Vyto laidotuves. Sesuo juk Vokeitijoje, o aš apie tas laidotuves sužinojau post factum. Truputį nustebau, kad man nepranešė ir kad važiuoja brolis ir niekas neiko man nesako :) bet kadangi aš nei giminės fanė nri laidotuviu mėgėja tai nesiparinau :) Todėl pamačius dėde nejučiom sušukau: Dėde Vytai, jūs gyvas???
Jis nustebo truputi ir pasakė - taip oką? :)) tikrai apsidžiaugiau :) būdamas virš 70 jis atrodė stiprus ir sveikas, daug jaunesnis nei būtų galima įtarti. Pragyveno visus ...
Na gana ašaroti :)
susiradau šiandien online programavimo kursus :) o dabar veluoju i parką - senai matytų bičiulių susitikimas. Vakar su Lenočka iki pusės dvylikos gerėme ant kanalo kranto šampaną iš butelio kakliuko ir kalbėjom biliaką :) pasiilgau - tai labai šauni kompanija ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą